Rektoskopija

Rektoskopija su digitaliniu tyrimu ir anoskopija

Rektoskopijos tyrimo metu Gastroenterologijos centro specialistai atidžiai apžiūri tiesiąją žarną, išeinamąją angą ir dalinai riestinės žarnos dalis. Tyrimo metu galima paimti audinio mėginį histologiniam ištyrimui, reikalingam vėžio ar polipų diagnostikai.

Šio tyrimo metu kartu daroma ir anoskopija - endoskopo pagalba ištiriama išeinamosios angos kanalo gleivinė. Tyrimui naudojamas specialus vamzdelio formos įrankis su integruota optine sistema, kuriuo atidžiai apžiūrima išeinamosios angos kanalas ir dalinė tiesioji žarna.

Taip pat atliekamas digitalinis tyrimas - per tiesiąją žarną pirštu apčiuopiant priešinę liauką (prostatą). Būtent šio tyrimo metu geriausiai nustatoma išangės odos būklė, rauko tonusas ir vientisumas. Gydytojas, gastroenterologas arba proktologas, apčiuopdamas priešinę liauką, gali identifikuoti pakitimus, keliančius vėžio riziką. Procedūra gali būti nemaloni, bet yra visiškai neskausminga.

Kam tinkama rektoskopija?

Rektoskopijos yrimas reikalingas atlikti jeigu išmatose pasirodo kraujas, pūtingi dariniai, vargina skausmas ir vidurių užkietėjimas tuštinantis, sparčiai krenta svoris ir diagnozuota mažakraujystė.

Anoskopija ir digitalinis tyrimas atliekamas kartu norint nuodugniai ištirti ir diagnuozoti storosios, tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos ligas.  

Jei jaučiate aukščiau išvardintus negalavimus, ar priklausote rizikos grupei, būtinai kreipkitės į gydytoją endoskopuotoją ar koloproktologą. Laiku radus negalavimų priežastis, gydymo ir pasveikimo tikimybė žymiai padidėja.

Prieš rektoskopijos procedūrą:

• Prieš tyrimą reikalinga gydytojo proktologo arba endoskopuotojo konsultacija.
• Jeigu procedūra numatoma antroje dienos pusėje, iš ryto ir 1 valandą prieš procedūrą būtina atlikti žarnyno valymą klizma ir nevalgyti/negerti bent 4 valandas likus iki procedūros.
• Jeigu procedūra numatoma pirmoje dienos pusėje, iš vakaro ir 1 valandą iki procedūros būtina atlikti žarnyno valymą klizma ir nevalgyti/negerti bent 4 valandas likus iki procedūros.

Rektoskopijos procedūros eiga

Procedūros metu taikoma vietinė nejautra. Rektoskopija atliekama rektoskopo pagalba, kuris įleidžiamas per įšangę ir tokiu būdu apžiūrimi tiesiosios žarnos gleivinių pakitimai.

Digitalinio tyrimo metu gydytojas pirštu apčiuopia prostatą per tiesiają žarną ir įvertina pakitimus.

Norint užtikrinti maksimalų diagnozės tikslumą, anoskopija atliekama anoskopu, ištiriant išeinamosios angos kanalą. Anoskopas yra tuščiaviduris,  apie 2 cm skresmens vamzdelis, su apšvietimo šaltiniu ir kartais optine sistema, leidžiančia gydytojui geriau matyti tiriamą sritį.

Ką galima diagnozuoti atliekant rektoskopiją?

Žemiau pateikiame ligas ir negalavimus, kuriuos galima ištirti ir diagnozuoti rektoskopijos procedūros metu. 

Tiriamos tiesiosios žarnos ligos:

• Hemorojus – tai itin dažnai pasitaikantis žarnyno sutrikimas, ypačvyresniame amžiuje. Apie pusė žmonių, perkopusių penktąją dešimtį, yra turėję ar turi hemorojų. Hemorojus išsivysto, kuomet išangėje ar tiesiojoje žarnoje išsiplečia kraujagyslės. Jos blokuoja normalų tuštinimąsi ir gali sukelti nemalonių simptomų, tokių kaip kraujavimas tuštinantis, skausmas ir niežėjimas. Rektoskopijos metu yra pastebimi išsiplėtę venų mazgai, net jei jie yra tiesiosios žarnos viduje.

• Išangės įtrūkimai – dar vienas dažnai pasitaikantis sutrikimas, galintis sukelti išangės niežėjimą, skausmą tuštinantis ir kraujavimą. Gleivinės pažeidimai išangėje gali pasireikšti kaip įtrūkimai, žaizdelės ar opos. Rektoskopija padeda įvertinti įtrūkimo gylį ir vietą.

• Tiesiosios žarnos polipai – apie 15-40% žmonių, ypatingai vyresniame amžiuje, turi žarnyno polipų. Polipai yra neįprasti audinių dariniai, iškilę virš gleivinės paviršiaus. Apie polipus pacientai dažniausiai sužino būtent rektoskopijos metu, nes įprastai jie nesukelia pastebimų simptomų. Polipus pašalinti ir ištirti svarbu, nes jie gali būti piktybiniai ir ilgainiui padidinti vėžio riziką.

• Krono liga – tai uždegiminė žarnyno liga, dėl kurios atsiranda žarnyno sienelių tinimas ir sudirgimas. Krono liga pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, viduriavimu, žarnyno kraujavimu ir staigiu svorio kritimu. Rektoskopijos metu yra matomi žarnyno gleivinės netolygumai ir opos.

• Opinis kolitas – tai autoimuninė liga, kuomet pačio žmogaus imuninė sistema puola sveikas žarnyno ląsteles, dėl to kyla storosios žarnos uždegimas ir ilgainiui atsiranda opos. Rektoskopijos metu gydytojas mato pažeistą, dažnai kraujuojančią gleivinę ir paviršines opas.

• Tiesiosios žarnos vėžys – rektoskopija yra pirminė priemonė, atliekant tiesiosios žarnos vėžio diagnostiką. Procedūros metu gydytojas gali aptikti neįprastų darinių ar masių, kurių mėginiai yra siunčiami tirti dėl galimų vėžinių ląstelių. Procedūros metu taip pat galima pastebėti kraujavimą ir gleivinės struktūros pakitimus.

Rektoskopija yra tik viena iš procedūrų, kurią gali skirti gydytojas, patiriant išvardintų sutrikimų simptomus. Gydytojas proktologas taip pat gali papildomai paskirti šiuos tyrimus:

• Kolonoskopiją – storosios žarnos tyrimą.
• Anoskopiją – analinės angos ir aplink esančių audinių tyrimą.