Silpnumas, nuovargis, galvos skausmas gali būti anemijos požymiai
Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas dažnai slepia ligas, apie kurias net nesusimąstome. Paklauskite savęs, kada paskutinį kartą jautėte silpnumą, nuovargį ar galvos skausmą – neseniai? O gal šiuos simptomus jaučiate jau kurį laiką?
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, jie gali įspėti apie mažakraujystę (anemiją), su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas žmogus visame pasaulyje. Anemija – tai būklė, kai žmogaus kraujyje yra sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, kiekis, todėl organizmui pradeda trūkti hemoglobino.
Anemijos simptomai ir priežastys
Anemijos simptomai gali būti įvairūs ir apimti:
- Silpnumą ir nuovargį;
- Galvos skausmus;
- Dusulį;
- Sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją;
- Padidėjusį širdies pulsą.
Nuo anemijos dažniausiai kenčia vaikai ir moterys, ypač nėščiosios. Kita priežastis, lemianti ligos atsiradimą, yra netaisyklinga mityba, valgant nepilnavertį maistą arba laikantis tam tikrų mitybos įpročių, kai negaunate reikalingo vitaminų ir mineralų kiekio. Eritrocitų gamyba gali sutrikti ir dėl kaulų čiulpų pažeidimo, pavyzdžiui, sergant hematologinėmis ligomis arba dėl tam tikrų vaistų poveikio.
Feritino trūkumas taip pat gali sukelti anemiją. Feritinas yra baltymas, kuris saugo geležį organizme. Kai jo trūksta, gali išsivystyti geležies stokos anemija, kurią dažnai lydi nuovargis ir bendras silpnumas.
Anemijos rūšys
Yra daug skirtingų anemijos rūšių, kiekviena su savo specifiniais simptomais ir priežastimis:
- Piktybinė anemija. Sukelia vitamino B12 trūkumas;
- Aplastinė anemija. Sukelia kaulų čiulpų nesugebėjimas gaminti pakankamai kraujo ląstelių;
- Pjautuvinė anemija. Paveldima būklė, kuriai būdingos netaisyklingos formos eritrocitai;
- Mikrocitinė anemija. Eritrocitai yra mažesni nei įprastai;
- Normocitinė normochrominė anemija. Normalios formos ir dydžio eritrocitai, tačiau jų kiekis yra mažas;
- Makrocitinė anemija. Eritrocitai yra didesni nei įprastai;
- Sideroblastinė anemija. Sutrinka geležies panaudojimas eritrocitų gamyboje;
- Ūminė pohemoraginė anemija. Sukelia staigus kraujo netekimas;
- Hipochrominė anemija. Eritrocitai yra blyškesni nei įprastai;
- Megaloblastinė anemija. Sukelia DNR sintezės sutrikimai, dažnai dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo;
- Autoimuninė hemolizinė anemija. Organizmo imuninė sistema puola ir naikina savo eritrocitus;
- Lėtinė anemija. Ilgalaikė būklė, kuri dažnai yra lėtinių ligų, tokių kaip lėtinė inkstų liga, pasekmė.
Mažakraujystę sukelia ir lėtinės ligos, tokios kaip lėtinė inkstų liga, infekcinės (maliarija, blužnies ar kepenų padidėjimas) ar onkologinės ligos, lėtinis kraujavimas, ypač iš žarnyno. Mažakraujystės pasekmės gali būti labai rimtos, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas, sumažėjusią energiją ir bendrai suprastėjusią gyvenimo kokybę.
Ar mažakraujystė išgydoma?
Tai priklauso nuo jos priežasties. Kai kurios anemijos rūšys, tokios kaip geležies stokos ar vitamino B12 trūkumo sukelta anemija, gali būti efektyviai gydomos papildant organizmą trūkstamomis medžiagomis. Kitais atvejais, pavyzdžiui, paveldimos mažakraujystės, tokios kaip pjautuvinė anemija, gydymas gali būti sudėtingesnis, ilgesnis ir reikalauti specializuotos priežiūros.
Mityba sergant mažakraujyste
Sergant anemija maistas yra svarbi gydymo dalis. Svarbu įtraukti į mitybą produktus, turinčius daug geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties. Tai gali būti raudona mėsa, žuvis, žalios lapinės daržovės, ankštiniai produktai, riešutai ir sėklos.
„Kardiolitos klinikose“ atliekama mažakraujystės tyrimų programa, kuri padeda nustatyti anemijos priežastį ir parinkti tinkamą gydymą. Gydytoja Rūta Bartulytė pabrėžia, kad ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti paciento sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kiekvienas, jaučiantis mažakraujystės požymius, turėtų nedelsiant kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas.