Sveikatos priežiūra nėštumo metu: ko nepamiršti

Nėštumas – nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Giedrės Šukienės, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, reguliariai apsilankyti pas savo gydytoją ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei jos prireikia.

„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, – sako G. Šukienė.

Pasak jos, taip pat naudinga susipažinti su nėštumo ir gimdymo literatūra, prisijungti prie nėščiųjų forumų bei grupių, kuriose galima bendrauti su kitomis besilaukiančiomis moterimis bei rūpintis savo emocine būsena.

Gydytojų priežiūra svarbi viso nėštumo metu

Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Idealus laikas pirmajam apsilankymui yra iki 13 nėštumo savaitės.

„Pirmojo vizito metu specialistas patvirtina nėštumą, atlieka pirminius tyrimus – kraujo, šlapimo ir ultragarso, apskaičiuoja numatomą gimdymo datą, aptaria nėštumo eigą, galimas rizikas, sveikos gyvensenos principus bei atsako į visus rūpimus klausimus“, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.

Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs – antrąjį trimestrą (13–28 nėštumo savaitės) – kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29–40 nėštumo savaitės) – kas dvi savaites, o vėliau – kas savaitę. Jei nėštumo metu pasireiškia kraujavimas iš makšties, skausmas pilvo apatinėje dalyje, stiprus pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, alpimas ar vaisiaus judesių sumažėjimas, svarbu nedelsti ir iškart kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų – pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, – akcentuoja G. Šukienė.

Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Be to, atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios individualią patirtį, ją prižiūrintis gydytojas gali nukreipti pas kitus reikalingus specialistus.

„Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, – pasakoja G. Šukienė, pridurdama, kad programos metu teikiama ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba, taip pat papildoma informacija apie nėštumą, gimdymą ir kūdikio priežiūrą.

Tyrimai, padedantys stebėti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą

Be minėtų tyrimų, atliekamų pirmojo vizito metu, viso nėštumo laikotarpiu būsimos mamos ir vaisiaus sveikata yra stebima matuojant kraujo spaudimą, svorį bei kartojant šlapimo, kraujo ir ultragarsinius tyrimus.

„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai – choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11–13 nėštumo savaitėmis. Tai leidžia įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9–14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. Tokiais atvejais, kylant nerimui dėl vaisiaus sveikatos, galima įvertinti, ar vaisius patenka į mažos ar didelės rizikos grupę dėl tiriamų chromosomų pokyčių.

„Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Šukienė.

Žinoma, prieš atliekant NIPT „Panorama“ testą vertėtų pasitarti su savo gydytoju, kuris gali įvertinti tyrimo naudą ir nuspręsti, ar šis tyrimas yra aktualus pacientei.

Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. Reguliariai juos atliekant ir laikantis gydytojo nurodymų, galima užtikrinti sklandų nėštumą ir sveiko vaiko gimimą.

Vitaminai nėštumo metu

Yra keletas vitaminų, mineralų ir maisto papildų, kurių balansą, remiantis moksliniais tyrimais, svarbu palaikyti nėštumo metu:

• folio rūgštis (vitaminas B9) yra būtina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų prevencijai, pradedant planuoti nėštumą ir visą pirmąjį trimestrą jos reikėtų vartoti 400 mcg per dieną;
• vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Jo atsargos organizme itin svarbios, jei yra tokių rizikos veiksnių kaip vegetarizmas, nutukimas ar mažai būnama saulėje;
• geležies preparatų skiriama tik, jei yra mažakraujystė;
• kalcio preparatų skiriama tais atvejais, kai nėščioji nepakankamai vartoja pieno produktų (mažiau nei 4 porcijas per dieną), yra nėščiųjų hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) rizika;
• polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.

Dėmesys sveikos gyvensenos įpročiams

Be jokios abejonės, besilaukiant didelę įtaką nėščiosios ir vaisiaus sveikatai daro ne tik gydytojų priežiūra, bet ir sveikos gyvensenos įpročiai.

„Svarbu valgyti subalansuotą maistą – daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, – atkreipia dėmesį G. Šukienė.

Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo – reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Svarbu vengti itin intensyvaus fizinio krūvio ir kontaktinių sporto šakų.

„Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui – apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Žinoma, nerūkyti, nevartoti alkoholio, vengti kofeino pertekliaus, saugotis infekcijų bei palaikyti gerą burnos higieną“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus. Dėl šios priežasties svarbu konsultuotis su savo gydytojais ir laikytis jų nurodymų.