Šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė – dažnėjančios endokrininės ligos
Kiekvienais metais pasaulyje daugėja sergančiųjų endokrininėmis ligomis. Tą atspindi ne tik Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) renkami statistiniai duomenys, bet ir pasaulinės rinkos tyrimas, prognozuojantis, kad iki 2022 m. vaistų, skirtų šioms ligoms gydyti, skaičius augs daugiau nei 6 proc.
Dažniausios endokrininės ligos
Endokrininė sistema yra vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius – hormonus, padedančius kontroliuoti daugybę gyvybiškai svarbių kūno funkcijų. Ji ypač svarbi medžiagų ir energijos apykaitai, vykstančiai kiekvienoje organizmo ląstelėje. Sutrikusi šios sistemos veikla gali sukelti skydliaukės ligas, diabetą, seksualinę disfunkciją, augimo sutrikimus ir kitus su hormonais susijusius sutrikimus.
Vienos iš dažniausių endokrininių ligų yra cukrinis diabetas ir skydliaukės funkcijos sutrikimai. PSO duomenimis, vien diabetu pasaulyje šiuo metu serga 422 mln. gyventojų. „Pirmojo tipo cukriniu diabetu daugiausiai serga vaikai ir paaugliai, o suaugusiųjų populiacijoje dauguma cukrinio diabeto atvejų yra antrojo tipo. Polinkis sirgti šia endokrinine liga nėra nulemtas lyties, todėl panašiai dažnai serga ir vyrai, ir moterys. Kiek kitaip yra su skydliaukės ligomis. Čia moterys pirmauja – sergamumas didesnis net 10 kartų“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytoja R. Bartulytė.
Skydliaukės ligų taip pat nustatoma vis daugiau. Tam, pasak medikės, įtaką daro ir gerėjanti diagnostika bei kai kuriose šalyse atliekami profilaktiniai tyrimai. Dažniausiai pacientams nustatomas sutrikimas – susilpnėjusi skydliaukės veikla, antras pagal dažnumą sutrikimas – suaktyvėjusi skydliaukės funkcija.
Kas iššaukia endokrinines ligas?
Kadangi endokrininė sistema reguliuoja absoliučiai viso organizmo darbą, svarbu laiku pastebėti apie sistemos sutrikimus įspėjančius pokyčius. Jų gali būti labai įvairių – pakitęs kūno svoris, atsiradęs odos bėrimas, dirglumas, sutrikęs širdies ritmas, rankų drebėjimas, šalčio ar karščio netoleravimas, plaukų slinkimas ar atvirkščiai – plaukuotumo padidėjimas. Visi šie požymiai gali būti signalas, kad sutriko viena iš endokrininės sistemos grandžių ir vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Dėl endokrininių ligų taip pat derėtų pasitikrinti poroms, negalinčioms susilaukti vaikų.
„Didėjančius endokrininių susirgimų skaičius lemia populiacijos augimas, ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė. Tačiau svarbesni yra veiksniai, nulemti mūsų gyvenimo būdo. Antrojo tipo cukrinis diabetas priklauso ligų, vadinamų „civilizacijos ligomis“, grupei. Jas sukelia šiuolaikinis gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai. Kiek kitaip yra su pirmojo tipo cukriniu diabetu. Šios ligos išsivystymą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Yra mokslinių darbų, rodančių ryšį su oro tarša, pasyviu rūkymu, ankstyvu pieno mišinių naudojimu“, – aiškina gydytoja R. Bartulytė.
Tuo tarpu skydliaukės sutrikimus gali sukelti tam tikri vaistai, skydliaukės uždegimas, jodo trūkumas arba perteklinis jo vartojimas bei genetiniai sutrikimai. Taip pat nustatyta, kad skydliaukės funkciją neigiamai veikia kai kurie pramonėje bei parfumerijoje naudojami junginiai ir pesticidai.
„Endokrininę sistemą trikdančių veiksnių galima rasti absoliučiai visoje mūsų aplinkoje: maisto produktuose, plastikinėse pakuotėse, namų apyvokos daiktuose, vaikų žaisluose, kosmetikoje, vandens telkiniuose, dirvožemyje. Kai kurios medžiagos, galinčios sutrikdyti mūsų endokrininę sistemą, yra uždraustos naudoti, tačiau vis dar cirkuliuoja ekosistemoje“, – sako gydytoja.
Pasak medikės, endokrininę sistemą gali sutrikdyti ir iš pažiūros ne tokios pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, dirbtiniai saldikliai, kurie skatina audinių atsparumą insulinui. Yra nustatyta atvejų, kai dėl gausaus gaiviųjų gėrimų vartojimo, pacientams išsivystė autoimuninis tiroiditas (skydliaukės uždegimas).
Kaip apsisaugoti save ir artimuosius?
Tad kaip apsaugoti savo ir artimųjų sveikatą ir išvengti endokrininių ligų? Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja R. Bartulytė pirmiausia pataria pradėti nuo paprasčiausių veiksmų.
„Venkite plastikinių pakuočių, geriau rinkitės stiklines. Jei maistas vis dėlto yra plastiko pakuotėje, jokiu būdu nešildykite jo mikrobangų krosnelėje. Nekaupkite parduotuvių čekių – jie taip pat gali būti padengti kenksmingų junginių turinčiomis medžiagomis. Daug laiko leiskite gryname ore, dažnai vėdinkite patalpas, namų aromatui pagerinti rinkitės natūralius eterinius aliejus, o ne dirbtinius gaiviklius, o naudodami pakankamai jodo apsaugosite skydliaukę nuo perchlorato poveikio“, – patarimų negaili medikė.
Ji priduria, kad taip pat labai svarbu, ką valgome. Vidaus ligų gydytoja pabrėžia, kad, norint išlikti sveikiems, reikėtų valgyti kuo šviežesnį ir įvairesnį maistą. Į racioną būtina įtraukti šviežių daržovių, vaisių bei riebių žuvų. Ji taip pat siūlo atsisakyti produktų iš perdirbtų angliavandenių ar sudėtyje turinčių dirbtinių saldiklių. „Norint, kad endokrininė sistema išliktų subalansuota, nereikėtų ryžtis kardinalioms dietoms – organizmui reikalingos visos maistinės medžiagos, tik svarbios jų proporcijos“, – perspėja R. Bartulytė.
Norint išvengti endokrininės sistemos sutrikimų, reikalingas ir reguliarus fizinis aktyvumas, miego, poilsio režimas bei streso mažinimas. Pasak medikės, yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad sportas veikia kaip papildomas įvairių ligų (endokrininių, širdies ir kraujagyslių, psichiatrinių) gydymo būdas. „Mokslo pasaulis vis dažniau kalba apie meditacijos ir kitų „mindfulness“ praktikų naudą žmogaus organizmui. Jau yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad medituojančių žmonių kraujyje ženkliai sumažėja streso hormonų, pagerėja cukrinio diabeto gydymo rodikliai bei hipotireoze sergančių pacientų gyvenimo kokybė. Vis dėlto, jei jaučiate endokrininių ligų simptomus, geriau pasikonsultuoti su gydytoju – jis patars dėl tinkamiausio gydymo ir papildomų priemonių“, – kaip pasirūpinti endokrinine sistema ar ją atstatyti dalinasi Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja R. Bartulytė.
