Nepageidaujamas „karuselės“ efektas galvoje

Staiga ima svaigti galva ir viskas sukasi aplink kaip karuselėje? Tai gali reikšti, kad turite sveikatos sutrikimą, vadinamą vertigo. Šis sutrikimas sudaro trečdalį visų galvos svaigimo atvejų ir nustatomas beveik pusei šį sutrikimą turinčių vyresnio amžiaus žmonių.

Provokuoja 3 judesiai

„Jei pacientas skundžiasi galvos svaigimu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ką jis įvardija kaip galvos svaigimą. Vertigo apibūdina sukamąjį svaigimo pobūdį. Tarsi suktumėtės pats ar karuselėje“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė.

Anot nspecialistės, šio sveikatos sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios trumpo, bet dažnai pasikartojančio vertigo priežastys, daugiau nei 80 procentų atvejų, su kuriais susiduria šeimos gydytojai – tai gerybinis paroksizminis padėties svaigimas.

„Gerybinis paroksizminis padėties svaigimas kyla dėl pusiausvyros aparato, kuris glūdi vidinėje ausyje, sutrikimo, kai aparate esančiame skystyje susidaro nuosėdų. Jos susidaro vyresnio amžiaus žmonėms, dažniau moterims negu vyrams. Riziką didina ir tai, jei žmogus serga osteoporoze, jo organizmui stinga vitamino D, ilgesnį laiką teko gulėti lovoje, pavyzdžiui, po operacijos ar sunkios ligos. Labai dažnai nuosėdų susidarymo priežastys yra nežinomos. Tačiau, kai jos susidaro, žmogui keičiant kūno padėtį, jos pradeda judėti ir sukelia nuo keliolikos sekundžių iki vienos-dviejų minučių trunkantį galvos sukimąsi be klausos sutrikimo.

Yra trys tipiniai judesiai, kurių metu kyla svaigimo priepuolis: vertimasis lovoje nuo šono ant šono (dažniausiai ant dešiniojo), kai ko nors siekiama paimti ir atlošiama galva ar kai lenkiamasi užsirišti batus. Svaigimo priepuolis gali būti įvairaus sunkumo. Jei svaigimas labai stiprus – jį lydi pykinimas ir vėmimas, o dažnas trumpų priepuolių pasikartojimas ligoniui atrodo kaip ištisinis valandomis ar net dienomis trunkantis svaigimas. Gali skirtis ir ligos eiga: vieniems ji savaime per kelias dienas ar savaites praeina, kitiems užsitęsia žymiai ilgiau. Ligai labai būdingi pablogėjimai, kai visiškai pasveikus vėl pradeda kartotis svaigimo priepuoliai“,– pasakoja gydytoja neurologė.

Diagnostikai ir gydymui – fiziniai pratimai

Ligoniai, kurie patiria nestiprų galvos sukimąsi, dažniausiai konsultuojami ambulatoriškai. Stiprūs trumpi priepuoliai su vėmimu labai sutrikdo sveikatą, todėl tokie ligoniai dažniausiai kviečia greitąją medicininę pagalbą ir yra napžiūrimi ligoninių priėmimo skyriuose.

Liga diagnozuojama surinkus informaciją apie svaigimo pobūdį, trukmę, priepuolius provokuojančius galvos judesius. Įprastinės neurologinės apžiūros metu pakitimų nenustatoma. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. K. Ryliškienė sako, kad įtariant vertigo, būtina bandyti išprovokuoti priepuolį diagnostiniu fiziniu pratimu. „Jo metu ligonis paguldomas taip, kad pasukta galva būtų nuleista žemyn. Tuo metu atidžiai stebimi akių judesiai: fiksuojama po kiek laiko atsiranda nevalingas akių obuolių judėjimas (tai vadinama nistagmu), kokios jis yra krypties ir kiek trunka. Jei gerybinio paroksizminio padėties svaigimo diagnozė pasitvirtina, gydymui skiriamas gydomasis fizinis pratimas, kurį pacientas apie savaitę turi atlikti nubudęs rytais, dar neatsikėlęs iš lovos. Paprastai toks gydymas padeda 90 procentų ligonių“,– teigia doc. dr. K. Ryliškienė.