Širdies nepakankamumas dažnai diagnozuojamas per vėlai
Širdies nepakankamumas – klinikinis sindromas, kai pakinta vieno svarbiausių žmogaus organų struktūra ir sutrinka jo funkcija, todėl organizme atsiranda skysčių sąstovis, pablogėja kraujotaka ir gali sutrikti kitų organų veikla.
Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojos kardiologės Dovilės Vaičiulienės, mirštamumas nuo šio sindromo priklauso nuo jo eigos ir sunkumo – vidutiniškai per metus siekia 15–30 proc., o per 5 m. daugiau nei 50 proc. Tai blogesni rezultatai nei dalies onkologinių ligų.
Dažniau ši būklė vargina vyresnius asmenis, dėl jų gretutinių ligų, tačiau gali būti nustatoma įvairaus amžiaus pacientams, net ir labai jauniems, kuriems širdies nepakankamumą gali lemti įgimtos širdies ligos.
Įtaką išsivystyti šiam sindromui ypač daro širdies vožtuvų ydos, ritmo sutrikimai, genetinės ligos, įgimtos ydos, gausus alkoholio vartojimas, tam tikri kardiotoksiniai preparatai, taip pat infekcijos, pavyzdžiui, gripas. Riziką sirgti padidina ir cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, metabolinis sindromas ar genetinis paveldėjimas.
Apie širdies nepakankamumą gali išduoti priepuolinis dusulys, skysčių susilaikymo organizme požymiai – patinimai kojose, pilvo apimties padidėjimas, greitas svorio augimas arba dažnas, neritmiškas širdies plakimas.
Diagnozuoti širdies nepakankamumą nėra paprasta, nes panašiais požymiais gali pasireikšti ir kitos būklės – plaučių ligos, mažakraujystė, aktyvios infekcijos, kepenų ar inkstų bei kiti sutrikimai. Todėl pajutus bet kuriuos iš minėtų simptomų ir požymių verta kreiptis į savo gydytoją, kad būtų laiku nustatyta nusiskundimų priežastis ir pradėtas gydymas.
