Kokie požymiai išduoda, kad pradėjo silpti klausa?
Nors dažnai galime aiškiai pajusti, kad užgulė ausį ar ūmiai suprastėjo klausa, tačiau kai ji blogėja lėtai ir stabiliai, pokyčių galima ir nepastebėti. Į kokias detales tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį?
Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojas otorinolaringologas Airidas Brazlauskas pasakoja, kad klausos nusilpimas – tai klausos nervo susilpnėjimas ir sumažėjęs jautrumas garsui. Jį įtarti galima, kai:
- tampa sunku suprasti aplinkinių kalbą;
- pašnekovų dažniau prašoma pakartoti tai, ką sakė;
- triukšmingoje aplinkoje tampa sunkiau orientuotis;
- norisi pagarsinti televizorių ar telefoną.
Ilgainiui tai pradeda sekinti, atsiranda galvos skausmai ir nuovargis, kylantys dėl nuolatinės įtampos bandant suprasti garsus.
Klausa gali suprastėti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, galvos arba per didelio triukšmo sukeltų traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vaistų vartojimo, klausos nervo neurinomos bei dėl amžiaus atsiradusių pakitimų.
Verta atkreipti dėmesį, kad neretai pacientus gali varginti ūmus neurosensorinis prikurtimas – tai staigus per 24–72 val. atsiradęs klausos pablogėjimas, dažniausiai, pasireiškiantis vienoje ausyje.
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti, kokio tipo klausos sutrikimas vargina pacientą ir koks pakenkimo lygis, yra audiometrija. Taip pat diferencinei diagnostikai naudojama impedansometrija, o esant vienpusiam klausos pakenkimui ar ūžesiui – taikomi radiologiniai tyrimai.
Norint apsaugoti klausą, itin svarbu vengti triukšmo, o kai tam nėra galimybių – naudoti garsą izoliuojančias priemones, pavyzdžiui, apsaugines ausines ar ausų kištukus.
Taip pat svarbu žinoti, kad klausantis muzikos ausinėmis, garsas neturėtų viršyti 85 decibelų.
Registracija:
www.kardiolitosklinikos.lt/
+370 620 33383
