Hemorojaus gydymas be chirurginės operacijos
Daugelis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo periodu turi skundų dėl hemorojaus. Šie skundai - tai kraujavimas, skausmas ir diskomfortas išeinamosios angos srityje, išsiverčiantys mazgai, perštėjimas. Hemorojus - viena dažniausių žmonių ligų. Nėra žinomas tikslus šios ligos dažnumas, tačiau laikoma, kad daugiau negu 50% žmonių, vyresnių kaip 50 metų, turi daugiau ar mažiau padidėjusius hemorojinius mazgus.
Tiesiosios žarnos gale, po gleivine ir aplink išeinamąją angą yra veniniai rezginiai. Šie rezginiai padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie mazgai padidėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Padidėję, prasiplėtę šie rezginiai vadinami hemorojumi arba hemorojiniais mazgais. Esant užkietėjusiems viduriams, įplyšta ties mazgu esanti gleivinė, ir gali pasirodyti kraujo. Kraujo gali pasirodyti daug, gali tik lašelis. Retais atvejais, kai labai daug nukraujuojama, gresia mažakraujystė.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos - visada grėsmingas skundas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis - padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl žymiai grėsmingesnių priežasčių, pirmiausia, storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems negu 50 metų, turintiems tokio pobūdžio skundų, reikėtų išsitirti visą storąją žarną. Atsitinka, kad, atsiradus kraujavimui iš tiesiosios žarnos, diagnozuojamas hemorojus, netgi išoperuojamas, o po kelių savaičių ar mėnesių vėl kraujuoja. Detaliau ištyrus randamas storosios žarnos vėžys. Tačiau pats hemorojus nėra priešvėžinė liga.
Yra skiriami vidiniai ir išoriniai hemorojiniai mazgai, vidinius hemorojinius mazgus dengia gleivinė, išorinius hemorojinius mazgus dengia oda. Kraujuoja dažniausiai vidiniai hemorojiniai mazgai.
Gydant hemorojų, svarbu, kad neužkietėtų viduriai, kraujavimą ar skausmus gali išprovokuoti labai aštrus maistas, stiprūs alkoholiniai gėrimai. Svarbu laikytis higieninių įpročių - visada nusiprausti po tualeto. Tačiau šios priemonės ne visada padeda, ir tada gydymui taikytini pirmiausia mažai invaziniai ambulatoriniai, darbingumo nesutrikdantys gydymo būdai.
Daugeliu atvejų hemorojus gali būti gydomas ambulatoriškai, nenaudojant nuskausminančių vaistų, nes gleivinėje, dengiančioje vidinius hemorojinius mazgus, nėra juntamųjų nervų galūnėlių. Prieš gydant hemorojų vienintelis reikalingas paruošimas - klizmavimas.
Yra sukurta keletas mažai invazinių hemorojaus gydymo būdų: guminių žiedų ligatūrų metodas, skleroterapija, infraraudonoji koaguliacija, ir kiti. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos stacionaro sąlygomis didžiausiems, ketvirtojo laipsnio vidiniams hemorojiniams mazgams gydyti. Kitų gydymo būdų naudojimo dažnumas priklauso nuo turimos įrangos ir gydytojo patirties. Plačiausiai iš šių gydymo būdų yra taikomas guminių žiedų ligatūrų metodas. Šio metodo esmė ta, kad, naudojant specialų vakuuminį instrumentą, dalis hemorojinio mazgo į jį įtraukiama ir užveržiama guminiu žiedu. Uždėjus žiedą, mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir pats pasišalina.
Paprastai uždėjus 3-4 žiedus, hemorojiniai mazgai žymiai sumažėja, o jų sukelti skundai išnyksta. Šio metodo efektyvumas artimas chirurginės operacijos rezultatams. Tik operuojant ligonį įprastiniu būdu, tenka gultis į ligoninę. Ligonis jaučia skausmą, apie dvi - keturias savaites būna nedarbingas. Ši vieta labai jautri, žaizdos gyja ilgai.
Guminių žiedų ligatūros dedamos ambulatoriškai. Darant šią procedūrą nereikalingas nuskausminimas, procedūra trunka kelias minutes. Reikalingos 1-2 procedūros, atliekamos 2-4 savaičių intervalu. Dauguma ligonių po procedūros skundų neturi, nedidelį diskomfortą po procedūros 1-2 dienas jaučia mažiau kaip trečdalis pacientų, darbingumas nesutrinka.
Chirurgas koloproktologas dr. Gintautas Radžiūnas
