Intrauterinės spiralės įvedimas (spiralė įskaičiuota)

Kas yra kontracepcija ir kaip ji skirstoma?

Kontracepcija – priemonės skirtos apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Jos gali būti chirurginės, medikamentinės ir nemedikamentinės ir pagal efektyvumą yra skirstomos į 3 grupes:

Labai efektyvios:

• Implantai
• Hormoninės spiralės
• Varinės spiralės
• Sterilizacija

Efektyvios:

• Sudėtinės kontraceptinės tabletės
• Sudėtinis kontraceptinis pleistras
• Sudėtinis kontraceptinis žiedas
• Progestino tabletės

Mažiau efektyvios:

• Barjerinė kontracepcija (vyriškas bei moteriškas prezervatyvai)
• Spermicidai
• Nutrauktas lytinis aktas
• Natūralus planavimas (susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingomis dienomis)

Labai svarbu paminėti, kad kotracepcijos efektyvumas lyginant pasirinkto apsaugos metodo naudojimą idealiai ir realiai skiriasi. Tobulas naudojimas rodo, kaip gerai metodas veikia, kai jį klinikiniame tyrime išbando žmonės, kurie puikiai laikosi instrukcijų kiekvieną kartą, kai naudoja metodą ištisus metus, o įprastas naudojimas reiškia, kaip gerai metodas padeda išvengti nėštumo, kai tikri žmonės naudoja jį realiame gyvenime.

Hormoninės spiralės – kiek laiko ir kaip veikia?

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai naudojamą ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos metodą Lietuvoje – hormonines spirales. Lietuvoje prieinamos hormoninės spiralės kontracepcijai skiriamos gali būti 3, 5 arba 8-erių metų laikotarpiui. Kuri hormoninė spiralė tinkamiausia kiekvienai pacientei – sprendžiama konsultacijos su gydytoju akušeriu ginekologu metu atsižvelgiant į moters poreikius, gyvenimo planus ir kitus kriterijus. Be to, spiralės gali būti taikomos ir gydymui – gausaus kraujavimo mėnesinių metu bei gimdos gleivinės apsaugai, kuomet moteriai menopauzės metu taikoma hormonų pakeičiamoji terapija.

Hormoninė spiralė – nedidelis T formos plastikinis rėmelis, kurio plotis gali būti nuo 2,8 iki 3,2 cm, o aukštis nuo 3 iki 3,2cm.

Ant rėmelio yra nedidelis rezervuaras, kuriame yra hormono levonorgestrelio. Iš šio rezervuaro hormonas atpalaiduojamas labai lėtai ir labai nedideliais kiekiais. Hormono užtenka kontracepcijai 3, 5 arba 8-eriems metams, o gydymui pakankama dozė išsiskiria 5-erius metus. Iš rezervuaro atpalaiduotas hormonas tik labai nedideliais kiekiais patenka į sisteminę kraujotaką, hormoninės spiralės veikimas yra vietinis – gimdoje. 

Hormoninė spiralė veikia keliais būdais:

1. Dėl atpalaiduojamo levonorgestrelio sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, spermatozoidams sunkiau patekti į gimdą.
2. Slopinamas spermatozoidų judrumas gimdoje ir kiaušintakiuose.
3. Sumažėja spermatozoidų gyvybingumas ar gebėjimas apvaisinti kiaušialąstę.
4. Kai kurioms moterims slopinama ovuliacija (~15%).
5. Sumažėja cikliškas gimdos gleivinės išvešėjimas ir neleidžiama apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje.

Kam tinka hormoninės spiralės

Hormoninė spiralė yra ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos metodas, tai reiškia, kad ji yra naudojama ilgesnį laiką, o nustojus ją naudoti grįžta normalus moters vaisingumas. Dauguma moterų (~80% ) pastoja per pirmuosius metus nuo tada, kai spiralė išimama, tad jeigu per artimiausius 3, 5 ar 8-erius metus neplanuojate nėštumo ir nėra papildomų kontraindikacijų spiralės naudojimui – spiralė gali būti tinkamas kontracepcijos metodas.

Be to, spiralė įvedama vieną kartą, po jos įvedimo praėjus mėnesiui laiko būtina apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą, kad įsitinkti, ar spiralė yra tinkamoje vietoje. Po šio vizito pas gydytoją akušerį ginekologą lankytis reikėtų reguliariai kartą per metus, t.y. taip pat, kaip ir moterims, neturinčioms spiralės.

Kitaip nei su sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, nereikalinga kasdien prisiminti kontracepcijos, tad merginoms ir moterims, kurios karts nuo karto užmiršta išgerti tabletę kontraceptinė spiralė yra puikus pasirinkimas, užtikrinsiantis ramybę dėl nepageidaujamo nėštumo.

Nors įprasta manyti, kad spiralės yra tinkamos tik gimdžiusioms moterims, tai – mitas. Hormoninė spiralė yra tinkamas metodas tiek gimdžiusioms moterims, tiek negimdžiusioms moterims, paauglėms. Taip pat, hormoninė spiralė yra tinkamas kontracepcijos metodas moterims, kurioms estrogenų turinčios kontraceptinės priemonės nėra saugios. Spiralės taip pat tinkamos po persileidimo, po gimdymo, žindymo laikotarpiu.

Svarbu paminėti, kad Lietuvoje vienintelė PSDF lėšomis kompensuojama kontraceptinė priemonė yra hormoninė spiralė su levonorgestreliu 3-ejų metų laikotarpiui. Ji gali būti skiriama merginoms nuo 15 iki 20 metų amžiaus (kol sukanka 21-eri). 15 – 17-os metų merginoms spiralė gali būti skiriama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o 18 – 20-ies metų amžiaus merginoms – kai jos kreipiasi į gydytoją akušerį ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

Kam hormoninė spiralė netinkama

Gimdos spiralės netinkamos, jei patvirtintas  arba įtariamas nėštumas, nuo progestagenų priklausomas navikas, pvz., krūties vėžys, esama ar pasikartojanti uždegiminė dubens liga, cervicitas, apatinių lytinių takų infekcija, pogimdyminis endometritas, infekcija po aborto per paskutinius tris mėnesius, būklės, susijusios su padidėjusiu imlumu infekcijoms, gimdos kaklelio displazija, gimdos ar jos kaklelio piktybinis navikas, nenustatytos priežasties nenormalus kraujavimas iš gimdos, įgimtos ar įgytos gimdos anomalijos, įskaitant fibroidus, jei jie iškreipia gimdos ertmę, ūminė kepenų liga arba kepenų navikas, padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai IUS sudėtyje esančiai pagalbinei medžiagai.

Kokie gali būti nepageidaujami reiškiniai

Gimdos spiralės su hormonu, kaip ir visi vaistiniai preparatai, gali turėti skirtingu dažniu pasireiškiančių nepageidaujamų reiškinių.

Nepageidaujamų reiškinių dažnis spiralėms su skirtingu hormono kiekiu skiriasi, čia pateikti spiralės, turinčios 52mg hormono ir naudojamos kontracepcijos indikacijai iki 8 metų laikotarpiui nepageidaujami reiškiniai.

Labai dažnas: galvos skausmas, pilvo arba dubens skausmas, kraujavimo pokyčiai, įskaitant pagausėjusį ar sumažėjusį menstruacinį kraujavimą, tepimą, oligomenorėją ir amenorėją, vulvovaginitas, išskyros iš makšties. Dažnas: prislėgta nuotaika, depresija, sumažėjęs lytinis potraukis, migrena, galvos svaigimas, šleikštulys, spuogai, hirsutizmas, nugaros skausmas, viršutinių lytinių takų infekcija, kiaušidžių cistos, dismenorėja, krūtų skausmas, visiškas ar dalinis IUS iškritimas, padidėjęs svoris. Nedažnas: alopecija, chloazma, odos hiperpigmentacija, gimdos perforacija.  Dažnis nežinomas: padidėjęs jautrumas, įskaitant bėrimą, dilgėlinę ir angioneurozinę edemą, padidėjęs kraujospūdis.

Kaip galima pranešti apie nepageidaujamus reiškinius?

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant vaisto lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Pranešimą apie šalutinį poveikį galite pateikti šiais būdais: tiesiogiai užpildant formą internetu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv/PATIENT_PUBLIC  arba užpildant Paciento pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486, ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt) arba nemokamu telefonu +370 800 73 568.

Pranešdami apie šalutinį poveikį galite padėti gauti daugiau informacijos apie vaisto saugumą.