Dažniausiai diagnozuojama stuburo liga – stuburo disko išvarža

Stuburo išvarža – dažniausiai diagnozuojama stuburo liga, galinti pasireikšti tiek kaklinėje dalyje, tiek juosmenyje. Ši būklė būdingiausia 30–50 m. amžiaus pacientams ir maždaug dvigubai dažniau pasitaiko vyrams. Ši liga pasireiškia, kai disko branduolys išsikiša iš įprasto vietos ir užspaudžia nervų šaknis. Įsivaizduokime, kad stuburo diskas yra pagalvės išorinė danga (anulus fibrosus) su branduoliu (nucleus pulposus) viduje. Kai išorinė danga yra pažeista, branduolys gali išsistumti iš diskų, spaudžiant aplinkinius nervus ar šerdį bei sukeliant skausmą ir kitus simptomus.

Pasak Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ gydytojo neurochirurgo Arno Staškevičiaus, stuburo išvarža retai atsiranda staiga – dažniau tai ilgas ir lėtinis procesas, kurį lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumas, traumos, sunkus fizinis krūvis, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdas.

Juosmens disko išvaržos skausmas dažniausiai apima vieną galūnę – ranką ar koją – ir yra aštriai jaučiamas klubo ar sėdmenų dalyje, o kitose srityse atsiranda tirpimas. Šie simptomai gali plisti į blauzdą ar pėdą, koja tampa silpnesnė, todėl atsiranda šlubavimas.

Kaklo srityje skausmas atsiranda šalia ar virš pečių ir gali plisti į žastą, dilbį bei pirštus, o išilgai peties, alkūnės, dilbio, pirštų ir tarpumentės prasidėti tirpimas. Dėl šių priežasčių ranka susilpnėja, o pirštų smulkioji motorika sutrinka.

Taip pat gydytojas primena, kad dažnai pacientai, ypač vyresnio amžiaus, susiduria su stuburo kanalo susiaurėjimu, stenoze bei stuburo listeze – slankstelio pasislinkimu. Tai taip pat gali sukelti skausmą, diskomfortą ar kitus simptomus, priklausomai nuo slankstelio pasislinkimo vietos ir spaudimo intensyvumo. Tiksliausiai nustatyti tokius pakitimus padeda magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, o kai negalima jo atlikti – kompiuterinė tomografija.

Šie diagnostikos metodai yra naudingi siekiant tiksliai nustatyti stuburo sutrikimus ir optimalų gydymą. Gydytojas, remdamasis tyrimų rezultatais ir paciento simptomais, gali sukurti individualų gydymo planą, kuris gali apimti vaistus, fizioterapiją, injekcijas ar, rečiau, operaciją, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Kai kuriais atvejais, ypač jei gydymas nesuteikia reikiamo palengvėjimo nuo simptomų arba jei yra labai intensyvus stuburo kanalo susiaurėjimas ar diskų išvarža, gali prireikti chirurginio gydymo. Kaklinės stuburo išvaržos atveju, operacija gali būti atliekama priekinėje kaklo dalyje – tai gali būti daroma naudojant specialius instrumentus ir plėtiklius, kurie leidžia gydytojui pasiekti pažeistą ar susidėvėjusį diską ir jį valyti, atkuriant kaklo stabilumą ir mažinant spaudimą ant nervų šaknų.

Ši būklė gali pasireikšti skirtingais būdais ir turėti įvairių pasekmių kiekvienam individui. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stuburo išvaržos simptomus, tokius kaip skausmą, tirpimą ar silpnumą. Ankstyva prevencija gali padėti valdyti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką. Gydytojas gali nustatyti tinkamą gydymą, kuris gali apimti tiek konservatyvius metodus, tiek, retais atvejais, chirurginį gydymą, siekiant pagerinti jūsų gyvenimo kokybę ir sumažinti diskomfortą.