Persivalgymas - dažnas švenčių palydovas

Šventės neretai tampa iššūkiu mūsų organizmui. Gausiai patiekalais nukrautas šventinis stalas, daug kaloringo maisto, mažas fizinis aktyvumas – viso to padariniai dažnai būna tikrai nemalonūs. Kaip išvengti sveikatos negalavimų per šventes ir nesijausti prastai joms praūžus, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ šeimos klinikos gydytoja Edita Navickaitė bei „Eurovaistinės“ vaistininkės Agnė Malinauskaitė ir Jūratė Petrevičienė.

Vidutinio dydžio porcija turi tilpti jūsų delne

Skaičiuojama, kad skrandyje telpa apie 500–700 g maisto. „Labai paprasta nustatyti vienos porcijos dydį: vienu kartu suvalgykite tiek maisto, kiek tilptų ant jūsų delno. Apskaičiuota, kad normalaus, neištampyto skrandžio talpa lygi maždaug žmogaus kumščio dydžio“, – sako E. Navickaitė. Mitybos specialistų įrodyta, kad valgant lėtai ir gerai sukramtant kiekvieną kąsnį ne tik lengviau virškinama, bet ir pasisotinama mažesniu kiekiu maisto nei valgant paskubomis.

Persivalgymo požymiai ir pavojai

Persivalgius paprastai jaučiamas pilvo ar po duobute sunkumas, šleikštulys, pykinimas, būna silpna, gali svaigti galva, kankina nuovargis ir mieguistumas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. „Net ir kartą persivalgius, ypač jeigu kartu vartojamas riebus maistas ir alkoholis, gali kilti kasos uždegimas. Taip „pažadinamos“ įsisenėjusios virškinamojo trakto (skrandžio, kepenų) ligos. Po sotaus pokylio kartais užtenka pagulėti, pailsėti ir viskas praeina. Persivalgę jokiu būdu nepulkite sportuoti, nes tuo metu daugiau kraujo susitelkia žarnyne, o kituose organuose – mažiau, tad gali susidaryti kraujagyslių ir širdies sistemos komplikacijų, galbūt net kilti miokardo infarktas, jeigu yra tokios rizikos“, – perspėja A. Malinauskaitė.

Nuolatiniai persivalgymai gali lemti didelį pavojų: padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nutukimas, diabeto išsivystymas. „Maža to, kamuojamiems valgymo sutrikimų žmonėms sumažėja pasitikėjimo savimi jausmas, jie mažiau bendrauja su aplinkiniais, juos vargina depresija“, – perspėja gydytoja E. Navickaitė. „Jei persivalgome dažnai, jaučiame miego trūkumą, sąnarių stingulį, tampame jautresni, pavargę, dirglūs, sutrinka žarnyno veikla, iš burnos sklinda nemalonus kvapas. To padariniai daro tikrai daug žalos mūsų sveikatai“, – papildo J. Petrevičienė.

Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti persivalgymo, ką patartina daryti?

Gydytoja ir vaistininkės sako, kad kitą dieną po persivalgymo padeda pusdienį nieko nevalgyti, o tik gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį. Taip pat kitą dieną reikėtų atsisakyti gausesnio sunkiai virškinamo maisto, geriau valgyti košes, vaisius, daržoves, liesą varškę. Be to, reikėtų kuo daugiau judėti. Tiesiog išeikite pasivaikščioti – bet kokie judesiai gerina virškinimą. Tačiau nebadaukite!

Paprasti patarimai, kaip išvengti persivalgymo:

• pagrindinė taisyklė – neprisikrauti per daug maisto į lėkštę, o visko paragauti po truputį, riboti patiekalų kiekį, valgyti neskubant, mėgaujantis;
• švenčių metu siūloma ne valgyti, o ragauti;
• atsisėdus prie stalo pirmiausia patartina valgyti vaisius ir daržoves, kad skrandyje nebūtų sukeltas rūgimo procesas;
•  reikėtų stengtis valgyti nedidelėmis porcijomis ir ilgai kramtant. Kiekvieną kąsnį sukramtyti apie 20–30 kartų;
• valgant skirtingus patiekalus patartina daryti 20 min. pertraukas;
• sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti silkių, nes nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas;
•  reikėtų stengtis „nesluoksniuoti“ maisto: sūru – saldu – sūru – saldu; 
• kartu su maistu negerti daug skysčių.

Netinkama mityba ir persivalgymas – vienos dažniausių per didelio cholesterolio kiekio priežasčių

Cholesterolis cirkuliuoja mūsų kraujyje – tai būtina ląstelių membranų sudedamoji dalis. Cholesterolis gyvybiškai būtinas, tačiau jo perteklius „nusėda“ ant kraujagyslių, jos siaurėja, šiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų. Taip sutrikdoma kraujotaka ir gali rastis sunkios ligos: išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, insultas ir kt. 

„Dažniausios per didelio cholesterolio priežastys – netinkama mityba ir gyvensena: gausus sočiųjų riebalų ir angliavandenių maistas, nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, alkoholio vartojimas. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje dažnai paveldimas, taip pat gali atsirasti sutrikus skydliaukės veiklai, sergant nervine anoreksija, bulimija, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Stiprus veiksnys – stresas“, – vardija A. Malinauskaitė.

Norint, kad cholesterolio kiekis kraujyje nepadidėtų, svarbu taisyklingai maitintis, daugiau judėti, vengti žalingų įpročių, gydyti gretutines ligas (arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą).