Peties traumas lydi pasikartojimo baimė

Peties sąnarys – sudėtingas ir judriausias iš visų žmogaus sąnarių. Kadangi jis yra laisvas ir labai judrus – išnyra dažniausiai. Anot „Kardiolitos klinikų“ gydytojo traumatologo dr. Sigito Ryliškio, galimos ir kitos kur kas sudėtingesnės ir ilgesnio reabilitacinio laikotarpio reikalaujančios peties traumos.

Smulkios tampa rimtų priežastimi

Traumų pobūdis dažniausiai priklauso nuo amžiaus grupės ir sporto, kuriuo yra užsiimama. Kadangi daugumoje sporto šakų didžiausias krūvis tenka nkojoms, būtent su jomis susijusių traumų ir pasitaiko dažniausiai. Tačiau yra ir retesnių sužeidimų, kuriems prireikia ne tik konservatyvaus gydymo, bet ir rekonstrukcinių operacijų. Vieni tokių – peties sąnario sužeidimai. Dažniausiai pacientai atvyksta pas gydytoją ortopedą traumatologą jau praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po traumos, skųsdamiesi peties skausmais ir ribotais judesiais. Specialistui reikia diagnozuoti pažeidimą ir individualiai parinkti tinkamą gydymo metodą.

„Viena dažniausių peties traumų – žastikaulio išnirimai. Ji labiau būdinga sportininkams, kurie kažką mėto arba užsiima kontaktiniu sportu. Sunkesnės peties traumos pasitaiko užsiiminėjant imtynėmis arba ekstremaliu sportu. Išnirus žastikauliui sportininkui labai skauda, petys deformuojasi, sutrinka judesiai. Atitaisius išnirimą tą pačią dieną sportuoti ndraudžiama. Gydant konservatyviai, sportininkai neretai nebegali sportuoti visa jėga, nes bijo išnirimo pasikartojimo. Dėl to sportininkai keičia savo sportavimo techniką, mažina judesių amplitudę ir sporto pasiekimai gali sumažėti. Nors dažnu atveju gydymas gali apsieiti ir be operacijos, tačiau aktyvesnius ir profesionalius sportininkus tenka gydyti operaciniu būdu“, – apie dažniausias peties traumas pasakoja specialistas.

 Apskritai pečių traumos gali būti įvairios. Sumušus peties sąnarį būdingas minkštųjų audinių patinimas, kraujosruvos ir skausmas. „Smulkios traumos, tokios kaip sumušimai ar patempimai, dažniausiai gydomos konservatyviuoju būdu ir su jomis nebūna didesnių problemų, nebent sportininkas nepakankamai pasveikęs nori kuo greičiau grįžti į varžybas ir komandos gydytojui nepasako svarbių sužeidimo požymių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tinkamai neišgydytos smulkios traumos gali tapti rimtesnių priežastimi“, dėl smulkių peties srities pažeidimų perspėja dr. S. Ryliškis.

Gydymo metodų įvairovė

Jei prireikia intervencinio gydymo, jis pasirenkamas atsižvelgiant į sporto rūšį ir pažeidimo sunkumą. „Nuo senų laikų yra atliekamos sąnarį stabilizuojančios operacijos, o viena labiausiai naudojamų metodikų yra artroskopinė sąnarinės lūpos kapsulės raiščių fiksavimo operacija. Artroskopiškai, naudojant specialius inkarinius siūlus, nuplyšę raiščiai prisiuvami atgal. Jie prigyja ir žmogus vėl tampa pajėgus sportuoti. Ši operacija netaikoma tais atvejais, kai sportininkas turi ilgą ligos istoriją arba su išnirimu susijusius kaulų pažeidimus. Sportininkus geriausia operuoti pirmaisiais mėnesiais po traumos, nes pasikartojantys išnirimai pablogina minkštųjų audinių kokybę ir neretai nebelieka ką prisiūti. Tokiu atveju gali būti atlikta nepakankama rekonstrukcija“, – paaiškina „Kardiolitos klinikų“ peties traumų ir peties ortopedinių ligų diagnostikos srityje besispecializuojantis gydytojas.

Jeigu išnirimo metu įvyksta sąnarinės duobės krašto lūžis, ir taip sekli sąnarinė duobutė praranda dar dalį ploto. „Yra apskaičiuoti matmenys, kurie yra kritiniai, ir jiems esant, minkštųjų audinių rekonstrukcija problemos nebeišsprendžia. Belieka kaulo defektą kuo nors užpildyti. Tam skirta sąnarinės duobės kaulinė plastika. Ši ypač populiari paskutiniu metu operacija tinka ir tiems sportininkams, kurie neturi kaulo defektų. Ji yra labai patikima ir sumažina pasikartojančių išnirimų galimybę.“ Tai didesnės apimties operacija, nes kaulinį fragmentą reikia perkelti iš vienos vietos į kitą, atlikti kaulinę plastiką. Reabilitacija po tokios operacijos mažai kuo skiriasi nuo minkštųjų audinių operacijos.

Kitos ir retesnės traumos

Retesniais atvejais gali išnirti raktikaulis. Jeigu plyšus raiščiams raktikaulis tampa nestabilus – taikomas operacinis gydymas. Operacinio gydymo metodų yra daug, todėl parenkamas tiktai individualiai. 

Sunkumų kilnotojams nuo per didelio ir staigaus krūvio gali plyšti didžiojo krūtinės raumens sausgyslė. Ši trauma diagnostikos sunkumų nesukelia ir dažniausiai gydoma operaciniu būdu. 

Rotatorių sausgyslių plyšimas yra sunki, tačiau retai pasitaikanti trauma. Degeneraciniai plyšimai pasitaiko dažniau. Jie susiję su pasikartojančiais sausgysles traumuojančiais judesiais, kurios net jauniems sportininkams gali plyšti. Rotatorių sausgyslių plyšimai sportininkams gydomi operaciniu būdu. Tiesa, dr. S. Ryliškis pastebi, kad nsausgyslių diagnostika ir gydymas šiuolaikinėje medicinoje yra plačiai išaiškinti, tačiau rezultatai gali būti ne visada tokie, kokių tikimasi. Sritis aplink sąnarį yra sudėtinga, todėl norint pasveikti būtina gydytojo chirurgo ir reabilitacijos specialistų priežiūra.

Nežiūrėti pro pirštus

Gydytojas ortopedas traumatologas perspėja, kad ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. „Kadangi peties sąnaryje yra daug sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių, dėl to ir pažeidimo diagnostika ne visada būna lengva. Jeigu diagnozuojamas sumušimas arba patempimas, taikomas standartinis gydymas: šaltis, švytuoklinių pasyvių judesių mankšta. Reikalui esant galima išgerti skausmą malšinančių vaistų, pasaugoti ranką ir stebėti, ar grįžta judesiai “, – pataria specialistas. 

Jei jau prireikia chirurginio gydymo, po jo būna pirminis nreabilitacijos periodas, kurio metu atliekami specialūs nedidelio krūvio pratimai. „Tokiu būdu apsaugomas chirurgo atliktas darbas ir operuota vieta. Skirtingoms traumoms yra nustatyti skirtingi gijimo periodai, bet gydytojas dar individualiai įvertina kiekvieną situaciją. Jei viskas gyja pagal planą, tada prasideda raumenų stiprinimo fazė, atliekami kiti pratimai. Vėliau taikoma sportui specifinė reabilitacija, kuri yra labai sudėtinga ir reikalaujanti patyrusios komandos specialistų. Tačiau tuo viskas nesibaigia. Žmogus po sėkmingo gydymo turi skirti išskirtinį dėmesį pakartotinų traumų prevencijai“, – sako dr. S. Ryliškis.