Grožio chirurgija, odos procedūros, plaukų persodinimas

Inovatyviausios lazerinės procedūros padeda efektyviai išspręsti daugelį odos problemų

Inovatyviausios lazerinės procedūros padeda efektyviai išspręsti daugelį odos problemų

Bėgant metams, mūsų oda sensta: glemba skruostai, atsiranda raukšlių, odos nelygumų ir spalvos pokyčių, pigmentinių dėmelių bei didėja porėtumas. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė sako, kad šias ir daugelį kitų odos problemų galima išspręsti su naujos kartos „Fraxis duo“ sistema, leidžiančia aplenkti laiką be operacijų.

„Fraxis duo“ yra frakcinio ir chirurginio CO2 lazerio bei mikroadatinio radiodažnio (RF) technologijų sistema, su kuria bet kuriuo metų laiku gali būti sprendžiama labai daug odos sveikatos problemų. Su šiomis sistemomis taip pat galima gerinti odos būklę ir ją atjauninti, o pokyčiai matomi jau po pirmosios procedūros. Ypač saugus ir trumpo poprocedūrinio laikotarpio yra mikroadatinis radiodažnis, po kurio jau kitą dieną galima grįžti į darbus“, – pasakoja E. Naruševičiūtė-Skripkienė.

Gydytoja priduria, kad dirbant su kiekviena iš šios sistemos technologijų arba jas derinant vieną su kita galima atlikti raukšlių korekcijas, patempti ir pakelti odą, padidinti jos elastingumą, pagerinti odos tonusą ir tekstūrą, sumažinti odos porėtumą. Kiekviena iš šių technologijų taip pat leidžia sumažinti ar sulyginti randus, atsiradusius po aknės, operacijų ar patirtų traumų bei išskaidyti paviršines pigmentines dėmes.

Kaip veikia frakcinio CO2 lazerio technologija?

Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja sako, kad frakcinis CO2 lazeris išskiria šviesos spindulius, sukeliančius kaitinimo ir išgarinimo reakciją, dėl kurios formuojasi „mikrouždegimas“. Šis procesas skatina seno kolageno (baltymo, atsakingo už odos elastingumą) suirimą ir naujų jo skaidulų formavimąsi.

„Procedūros metu įvertinus paciento odą yra parenkami individualiai tinkantys gydymo parametrai. Lazerio šviesa, išsklaidyta į pavienius impulsus, išgarina odos epidermyje ir dermoje mikrostulpelius, tarp kurių yra nepakenktų audinių. Toks frakcinis gydymas, kai yra sveikos odos salelės, nesukelia randėjimo, lygina odos reljefą, pagerina seno audinio tekstūrą, nugarina pigmentą“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatovenerologė.

E. Naruševičiūtės-Skripkienės teigimu, frakciniu CO2 lazeriu atliekama procedūra yra stipri, todėl gelbėja ir tada, kai reikia spręsti intensyvaus pigmento bei odos suglebimo, gilesnių raukšlių arba storesnių randų problemas.

„Frakciniu CO2 lazeriu taip pat galima saugiai šalinti akių ksantelazmas – gelsvus minkštus darinius, susidariusius akių vokų odoje, o naudodami CO2 lazerio chirurginį antgalį galime panaikinti mažus odos apgamus, minkštąsias fibromas arba papilomas – gerybinius odos darinius, seborėjines keratozes – gerybinius epidermio navikus bei karpas“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.

Kaip veikia mikroadatinio radiodažnio technologija?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja teigia, kad frakcinė mikroadatinio radiodažnio procedūra itin tinkama odos standinimui ir elastingumo didinimui. Ji atliekama su izoliuotomis arba dalinai izoliuotomis mikroadatėlėmis, kurios radiodažnio energiją saugiai „pristato“ tik į gilesnius odos sluoksnius, nepažeisdamos karščiu viršutinio odos sluoksnio.

„Ši procedūra puikiai tinka tuo atveju, kai odos pažeidimas yra gilesniuose sluoksniuose, o viršutinis nereikalauja intensyvaus gydymo, pavyzdžiui, kai oda yra suglebusi, bet nėra didelio porėtumo ar intensyvios pigmentacijos. Be to, gijimo laikas po šios procedūros yra minimalus – priklausomai nuo parinktų parametrų, poprocedūrinis laikotarpis gali trukti nuo kelių valandų iki 1-3 dienų“, – sako E. Naruševičiūtė-Skripkienė.

Gydytoja dermatovenerologė prideda, kad frakciniu mikroadatiniu radiodažniu galima spręsti ne tik odos problemas, bet ir sumažinti padidėjusį prakaitavimą, nes dėl terminio šios procedūros poveikio sumažėja gyvybingų prakaito liaukų kiekis.

Akivaizdūs rezultatai – po 3 savaičių

Jau po pirmosios CO2 lazeriu ar mikroadatiniu radiodažniu atliktoss procedūros pacientas mato pokyčius, o akivaizdžius rezultatus pastebi po 3 savaičių, kurie laikui bėgant gerėja.

„Procedūras gali tekti kartoti 3-5 kartus tiems asmenims, kurių odos problemos sunkesnės, pavyzdžiui, yra susiformavusios ksantelazmos, odos suglebimas didesnis, raukšlelės gilesnės, randai ryškesni arba jų yra daug. Mikroadatinio radiodažnio procedūra kartojama praėjus ne mažiau kaip 3 savaitėms po pirmosios procedūros, o atliekant procedūras su stipresniu frakciniu CO2 lazeriu – ne anksčiau kaip po 1-1,5 mėnesio. Abi frakcinio CO2 lazerio ir radiodažnio technologijos gali būti derinamos, o procedūros kartojamos renkantis ne tą pačią technologiją, kuria buvo pradėtas gydymas, nes odos būklė gydymo eigoje keičiasi“, – sako E. Naruševičiūtė-Skripkienė.

„Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatovenerologė akcentuoja, kad šios procedūros yra saugios, efektyvios, jų nepageidaujamos reakcijos labai retos, o jas atliekant taikomas lokalus nuskausminimas.

„Kai dirbame su frakciniu mikroadatiniu radiodažniu, adatėlių dūriai yra nejuntami, pacientas jaučia tik šilumą. Priklausomai nuo parinktų parametrų stiprumo ir adatėlių veikimo gylio, jautrumas gali padidėti“, – sako E. Naruševičiūtė-Skripkienė.

Procedūrų apribojimai ir kontraindikacijos

Gydytojos dermatovenerologės teigimu, šioms naujos kartos technologijomis atliekamoms procedūroms nėra taikomi amžiaus apribojimai, tačiau galima įvardinti aiškias kontraindikacijas.

„Nors apribojimų nėra, tačiau vaikams šios procedūros atliekamos itin retai ir dažniausiai atsiradus poreikiui gydyti randelius. Dėl aiškiai nustatytų kontraindikacijų šių procedūrų negalima atlikti besilaukiančioms, maitinančioms mamoms, vartojantiems fotosensibilizuojančius vaistus ir žoleles. Šio procedūros taip pat neatliekamos, jeigu procedūros vietoje yra išsivysčiusi infekcija ar bėrimas“, – priduria Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė.