Akių sausėjimo priežastys ir gydymo būdai

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui, žmonių, besiskundžiančių išsausėjusiomis akimis ir nemaloniais viso to pojūčiais, akivaizdžiai padaugėja. Tam turi įtakos įjungiamas šildymas patalpose ir automobiliuose, sausėjantis oras ir kiti veiksniai.
Kaip kovoti su akių išsausėjimu ir kokios kitos priežastys gali jas išprovokuoti, kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologe Rita Žiliene.

Paprastais žodžiais tariant, kas yra akių išsausėjimas?

Būsena, kuomet akims ima trūkti drėgmės, vadinama akių sausumu. Kalbant paprastai, ašaros atlieka labai svarbią apsauginę funkciją – išplauna iš akių svetimkūnius, saugo nuo infekcijos, maitina rageną bei išlygindamos ragenos paviršių daro įtaką regėjimui. Jei tik ašarų gamyba yra sutrikdoma, akis tampa pažeidžiama.

Kaip atpažinti, kad būtent šie požymiai signalizuoja apie išsausėjusias akis?

Atsiradus akių sausumui žmogus ima jausti perštėjimą, deginimą, atrodo, kad akyse pripilta žvyro arba yra koks nors svetimkūnis. Dėl visų šių simptomų tampa sunku atsimerkti, akys pasidaro jautrios, greitai sudirgsta, rausta, ašaroja. Ilgainiui dėl akių sausumo atsiranda ir tąsios išskyros, kurios mirksint jaučiamos lyg plėvelė, pabloginanti matymo ryškumą.

Rizikos grupės – kas dažniausiai kenčia nuo šių nemalonių simptomų?

Dažniausiai sausų akių keliamą diskomfortą patiria dirbantieji biuruose dėl dieninio lempų apšvietimo, oro kondicionierių, ilgo žiūrėjimo į kompiuterių monitorius. Dėl pastarosios priežasties dirbantieji kompiuteriais įdėmiai žiūrėdami į ekraną ima rečiau mirksėti ir tokiu būdu sutrinka mirksėjimo refleksas – akis nepilnai užmerkiama ir apatinė ragenos dalis ima sausėti.

Kita akių sausėjimo priežastimi gali tapti darbas dulkėtoje aplinkoje, pavyzdžiui, siuvykloje. Taip pat į akių sausėjimą linkę sergantieji autoimuninėmis ligomis – Sjogreno sindromu, sistemine raudonąja vilklige, sklerodermija, limfoma ir kitomis. Akių sausėjimą gali išprovokuoti ir organizme atsirandantys hormoninės pusiausvyros sutrikimai, kontaktinių lęšių nešiojimas, trumparegystę ar toliaregystę koreguojančios lazerinės operacijos ar voko kraš-to riebalinių (Meibomo) liaukučių ligos.

Atrodo, kad žmogaus amžius gali paveikti daugelį organizmo funkcijų. Kaip yra dėl akių sausėjimo – ar metai turi tam įtakos?

Žinoma, reikia atsiminti, kad įtaką daro ir amžius. Sulaukus 30-ties ašarų liaukos natūraliai pradeda gaminti mažiau ašarų. Visgi, jei jokių papildomų veiksnių neatsiranda, tokiame amžiuje ašarų sekrecija išlieka pakankama ir nusiskundimų nesukelia, tačiau nuo 45 metų pasiekiama kritinė ašarų sekrecijos riba. Tuomet, esant nepalankioms sąlygoms, žmogus pradeda jausti akių sausumo požymius.

Dar vyresniame amžiuje – sulaukus 60-ties, kuomet ašarų sekrecija yra mažiausia, akių sausėjimo klinikiniai požymiai pasireiškia neišvengiamai.
Taigi, jei jaunesniame amžiuje akių sausumo problemą dar galima išspręsti šalinant ją sukėlusias priežastis, tai vyresniame amžiuje tai padaryti darosi vis sunkiau ar netgi neįmanoma.

Ką patartumėte tiems, kuriuos vargina išsausėjusios akys? Į ką būtina atkreipti dėmesį savo aplinkoje, kaip koreguoti įpročius?

Vienas svarbesnių aspektų – tai patalpų drėgmė. Žiemą labai svarbu palaikyti optimalią patalpų drėgmę, t.y. 40-60 proc.
Daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterių ekranų naudingi akinių lęšiai su specialia apsaugine danga, o dėl įtempto žiūrėjimo į monitorių sutrikusį mirksėjimo refleksą galima kompensuoti mirksėjimo pratimais. Vienas tokių – po 10 kartų stipriai sumerkti akių vokus. Taip pat labai svarbu daryti poilsio pertraukas, ypač ilgesnį laiką žiūrint į monitorių – po 5 minutes kas pusvalandį.

Jei nepadeda šios paprastos priemonės, koks galimas išsausėjusių akių gydymas?

Pagrindinis sausų akių gydymas – drėkinamieji akių lašai, geliai ir tepalai, palengvinantys sausų akių keliamus simptomus. Tokiu atveju geriausia rinktis naujesnės kartos priemones be konservantų. Taip pat tinkama vartoti A, E vitaminus arba žuvų taukus, riebaluose turinčius tirpių vitaminų, o visų svarbiausia – neužmiršti kasdien gerti pakankamai vandens.

Kai kuriais atvejais drėkinamųjų lašų bei tepalų nepakanka, tuomet taikomas ašarų taškelių užkimšimas, kad ašaros visai nenutekėtų į nosiaryklę.
Vis dėlto gydymas priklauso nuo akių sausėjimo priežasties – ją išsiaiškinus, problemą galima išspręsti efektyviausiai. To nepadarius negydomas akių sausumas gali komplikuotis į ragenų paviršiaus pažeidimus, uždegimus bei infekcines komplikacijas.