Ar verta vietoje cukraus rinktis saldiklį?
Saldikliai neretai siūlomi kaip alternatyva įprastam ir kaloringam cukrui. Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, yra du tipai saldiklių: sintetiniai ir natūralios kilmės. Pastariesiems šiandien skiriama itin daug dėmesio, kadangi jie išgaunami iš natūraliai saldžių augalų ar vaisių.
Svorio kontrolė yra viena iš šiandien plačiausiai aptariamų sveikatos temų. Tai lemia ir įvairių saldiklių populiarumo augimą, kurie neretai siūlomi kaip alternatyva įprastam ir kaloringam cukrui. Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, yra du tipai saldiklių: sintetiniai ir natūralios kilmės. Pastariesiems, šiandien skiriama itin daug dėmesio, kadangi jie išgaunami iš natūraliai saldžių augalų ar vaisių.
„Natūralūs cukraus pakaitalai vartojami jau daugybę metų. Medus taip pat yra saldiklis, kurį neretai naudojame vietoje cukraus. Tiesa, pastaruoju metu itin daug dėmesio nsulaukia natūralios kilmės saldikliai, kuriuos galima vartoti ir cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nes jie turi mažai įtakos cukraus metabolizmui organizme“, – sako gydytoja. Anot jos, vienas iš tokių saldiklių yra steviozidas.
„Europoje šis saldiklis žinomas palyginti neseniai, tačiau jau daugiau nei 30 metų jis naudojamas Japonijoje. Jame esanti saldžioji medžiaga steviolio glikozidas išgaunama iš stevijos augalo, dėl savo saldumo kartais vadinamo medaus žole“, – sako L. Viniarskaitė. Nors kai kuriose šalyse gėrimai ir maistas saldinami tiesiog stevijos lapeliais, Europos Sąjungoje leidžiama prekiauti tik steviolio glikozido (rebaudiozido) produktais – t.y. įprasto pavidalo saldikliais, kurių saugumas yra patvirtintas moksliškai. Be to, šis saldiklis tampa vis populiaresnis saldinant įvairius maisto produktus ir gėrimus.
Neretai saldiklius patariama vartoti nreguliuojant kūno svorį, esą saldikliai turi itin mažai ar visai neturi kalorijų. „Saldikliai kaip ir įprastas cukrus turi energinę vertę – t.y. kalorijas. 100 g cukraus ir tokiame pat kiekyje saldiklio kalorijų kiekis panašus, tačiau saldikliai ypatingi tuo, kad yra net kelis šimtus kartų saldesni už cukrų, todėl jie vartojami kur kas mažesniais kiekiais“, – sako Lina Viniarskaitė. Pasak jos, vietoje šaukštelio cukraus pakanka kruopelės saldiklio, todėl jo sudaroma energinė vertė nepalyginamai mažesnė. Pavyzdžiui, vos 0,5 g steviolio glikozido yra lygu 100 g įprasto cukraus.
Dažniausiai saldiklius žmonės renkasi rytinei kavai ar arbatai saldinti, tačiau juos galima vartoti ir gaminant maistą. Neretai įvairios saldiklių rūšys gaminamos ir skirtingomis formomis, pavyzdžiui – tiek milteliais, tiek sirupo pavidalu. Kurį iš jų pasirinkti, pasak gydytojos, priklauso nuo kiekvieno vartotojo poreikių. Gėrimus saldinti patogu saldiklio tabletėmis, kadangi paprastai viena tabletė atitinka vieną šaukštelį cukraus, tuo tarpu kepiniams patogiau naudoti miltelius.
Saldiklius vietoje įprasto cukraus vis dažniau renkasi ir įvairių maisto produktų bei gėrimų gamintojai. Pavyzdžiui, vos prieš penkerius metus saldikliai dažniausiai naudoti specializuotiems – diabetu sergantiems žmonėms pritaikytiems, produktams gaminti. Šiandien jų galima rasti pačių įvairiausių gėrimų ir saldumynų sudėtyje. Anot gydytojos, tai labai palengvina diabetu sergančių žmonių mitybos režimą.
„Tiesa reikia nepamiršti, kad cukrų pakeisdami saldikliais, visų sveikatos problemų neišspręsime. Neretai dėl besikaupiančio viršsvorio žmonės yra linkę kaltinti cukrų, tačiau pamiršta įvertinti savo mitybos ir gyvensenos įpročius – tokius kaip per gausus riebaus maisto vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka. Saldikliai padeda reguliuoti per dieną ngaunamų kalorijų kiekį, tačiau drauge svarbu rūpintis ir kasdieniniu pilnaverčiu maistu bei sportu“, – sako gydytoja Lina Viniarskaitė.
lrytas.lt, 2013 m. rugpjūtis
