Riešo ir plaštakos ligos – uždelsus prireiks operacinio gydymo

Nuolatiniai riešo ir plaštakos skausmai ar deformacijos gali smarkiai apkartinti kasdienybę – prastas miegas dėl tirpstančių pirštų, nuolatinis skausmas bei sumažėjęs rankos funkcionalumas vargina ir apsunkina net paprastus buitinius darbus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. Kęstutis Braziulis atkreipia dėmesį, kad įsisenėjus šioms problemoms gali nelikti kitos išeities, tik griebtis skalpelio.

Dr. K. Braziulis išvardina platų spektrą plaštakos ir riešo ligų, kurios kamuoja pacientus: tarp jų patenka deformacijos, pritraukti pirštai (Dupuytreno kotraktūra), uždegiminės ligos, spragsintys ar stringantys pirštai (stenozuojantis tendovaginitas), neuropatijos, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas. Daugelį šių ligų galima išgydyti konservatyviais metodais, jei pacientas į gydytojus kreipiasi laiku.

„Kardiolitos klinikose“ niekada neskubame gydymo pradėti ant operacinio stalo, jeigu yra bent menkiausia galimybė padėti pacientui medikamentais ar fizioterapinėmis procedūromis. Žinoma, jei šie gydymo būdai neduoda reikiamo efekto, pacientas vis tiek skundžiasi skausmais, vargina simptomai, tuomet reikalinga operacija“, – teigia ortopedas traumatologas.

Gydytojas pažymi, kad jeigu liga būna pažengusi, kai kurie simptomai, pavyzdžiui, pirštų tirpimas, net ir po operacinio gydymo gali išlikti ateityje. Nors šiuolaikinė chirurgija nuolat žengia į priekį, deja, pažeisto nervo pakeisti nauju neįmanoma, todėl labai svarbu laiku pastebėti ligą ir dėl jos gydymo kreiptis į profesionalus.

Pacientai vis jaunėja

Plaštakos ir riešo ligų atsiradimą gali sąlygoti dažni, intensyvūs ir pasikartojantys kasdieniai judesiai, taip pat darbas su vibraciniais įrankiais. Šiems susirgimams įtakos turi ir medžiagų apykaitos sutrikimai, genetika bei amžius – dažniau jie pasitaiko vyresniems asmenims. Tačiau gydytojas atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais dėl riešo ir plaštakų skausmų daugėja jaunesnių pacientų skundų.

„Negalima išskirti vienos riešų ir plaštakų ligų priežasties, nes susideda įvairūs faktoriai. Tunelinio riešo sindromo sutrikimas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims. O, pavyzdžiui, Dupuytreno kontraktūros (pritrauktų pirštų) vienas iš pagrindinių veiksnių yra genetinis paveldimumas“, – pastebi dr. K. Braziulis.
Dirbantiems darbą, kurio metu reikalingi dažni ir intensyvūs riešų judesiai, reikėtų nepamiršti daryti reguliarias pertraukėles ir kas valandą atpalaiduoti bei pramankštinti rankas, atlikti tempimo pratimus.

Tirpstantys ar neišsitiesiantys pirštai gali signalizuoti apie ligą

Svarbiausia – laiku pastebėti ligą ir kreiptis pagalbos. Paprastai pacientai daro didelę klaidą ir laukia iki paskutinės minutės, tikėdamiesi, kad simptomai praeis savaime arba juos ignoruodami.

Ortopedo traumatologo teigimu, daugelis žmonių naktį yra atsibudę su nutirpusia ranka – dėl to išsigąsti nereikėtų. Tačiau jei tai kartojasi, vargina skausmai, žmogus negali išsimiegoti, nes nuolat keliasi pramankštinti plaštaką – laikas kreiptis į specialistus, kurie paskirs tinkamiausią gydymą.

„Siekiant išsiaiškinti, ar turite pritrauktų pirštų problemą, galima atlikti „stalo testą“ – padėti plaštaką delnu žemyn turėtų pavykti ištiestais pirštais. Jeigu pastebime, kad kažkurio piršto neišeina ištiesti ant stalo, jis lieka pakeltas, tai reiškia, kad liga yra pakankamai pažengusi ir vertėtų galvoti apie operacinį gydymą. Delsiant sutrikimas progresuoja, reikalinga ženkliai sudėtingesnė operacija, o rezultatai dažniausiai nebūna tokie geri, kokius buvo galima pasiekti operuojant ankstyvoje stadijoje“, – pažymi dr. K. Braziulis.

Delsiant reikalingos sudėtingesnės operacijos

Gydytojas teigia, jog normalu nerimauti išgirdus, kad teks operuoti. Juk pacientui tai gali būti pirmoji, o galbūt ir vienintelė operacija per visą gyvenimą. Darbingo amžiaus žmonės, gyvenantys aktyvų gyvenimą, dažniausiai nerimauja ir klausia, kada galės sugrįžti į darbą, sportą ir kitas įprastas veiklas. Tačiau tai priklauso ne tik nuo operacijos sudėtingumo, bet ir nuo to, kokia veikla žmogus užsiima – į biurą galima sugrįžti greičiau nei į fizinius darbus.

„Kiekvienas atvejis ir kiekviena operacija yra labai individuali, o reabilitacijos laikotarpis priklauso nuo procedūros sudėtingumo. Po paprastesnių operacijų sugrįžti į buvusį kasdienį ritmą galima jau po 1-3 mėn., tačiau sudėtingesniais atvejais reikalingos didesnės apimties operacijos, po kurių reabilitacija gali trukti 6 mėn. ir daugiau“, – teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytojas ortopedas traumatologas.

Pavyzdžiui, po tunelinio riešo sindromo operacinio gydymo fizinis krūvis yra ribojimas bent mėnesį, tačiau pacientai jau nuo kitos dienos skatinami po truputį judinti riešą atliekant elementarius buitinius darbus. Po pritrauktų pirštų operacijos reikalinga tik tinkama žaizdos priežiūra, todėl judėjimas būna neapsunkintas.
Sumažinti riziką susirgti šiomis ligomis ir išvengti operacinio gydymo galima daugiau dėmesio skiriant trumpoms pertraukėlėms, kurių metu atpalaiduojamos bei pramankštinamos įtemptos rankos. Svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų, neatidėliotinai imtis veiksmų, o ištikus rimtesnėms riešų bei plaštakų problemoms skubiai kreiptis į gydytoją.