Ebolos virusas – XXI amžiaus maras?

Kasdien su nerimu tenka girdėti naujų pranešimų apie vis daugiau gyvybių nusinešantį klastingąjį Ebolos virusą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad šis virusas sparčiai plinta, tad ligos atvejai gali būti neišvengiami ir Lietuvoje. Kauno „Kardiolitos klinikų“ šeimos gydytoja Vaida Lukoševičienė supažindina su pagrindiniais šio viruso simptomais ir pasakoja, kaip nuo jo apsisaugoti.

Ebolos hemoraginė karštinė – kokia tai liga? Kaip ji plinta?

Ebolos hemoraginė karštligė (EHK) – tai sunki, dažnai mirtina žmonių liga. Ją sukelia Ebolos virusas, kuris priklauso filovirusų grupei. Per kai kurias Ebolos epidemijas mirštamumo rodiklis siekė iki 90 proc. Per šį protrūkį užsikrėtusių asmenų mirštamumo rodiklis buvo 45–70 proc. (vidutiniškai 60 proc.). EHK protrūkiai dažniausiai nustatomi atokiuose Centrinės ir Vakarų Afrikos kaimuose, esančiuose netoli atogrąžų miškų. Tačiau šį kartą liga išplito ir miestuose. Asmenys, kuriems ligos požymiai dar nepasireiškė, viruso neperduoda.

Priešingai nei teigiama klaidinguose pranešimuose, neturima įrodymų, jog šis virusas plinta per orą arba kad jį platina moskitai. Ebolos virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio su gyvų arba mirusių užsikrėtusių asmenų krauju ar kitais kūno skysčiais, pavyzdžiui, seilėmis, šlapimu, liaukų arba organų sekretais, sperma, išmatomis, motinos pienu, metu. Šiuo virusu taip pat galima užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, tarkime, beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju, kitais kūno skysčiais arba organais metu.

Bendruomenėje Ebolos viruso plitimas galimas tik artimoje ligonio ar mirusiojo aplinkoje. Šio viruso transmisija nuo žmogaus žmogui vyksta per tiesioginį nesaugų kontaktą su ligonio / mirusiojo nuo EHK krauju ir / ar kūno skysčiais, sekretais. Didelė užsikrėtimo rizika – virusui patekus per pažeistą odą, gleivines arba įsidūrus, taip pat lytiniu keliu. Ebolos virusas neplinta per aplinkos daiktus, neužterštus krauju ar kūno skysčiais. 

Kokie pagrindiniai šios ligos simptomai?

Inkubacinis EHK periodas – 2–21 dienos. Liga prasideda staiga: karščiuojama, skauda raumenis, galvą, gerklę ir jaučiamas silpnumas. Daugumai ligonių simptomai pasireiškia praėjus savaitei nuo sąlyčio su virusu. Kiek vėliau EHK pasireiškia vėmimu, viduriavimu, bėrimu, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimu. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidinis bei išorinis kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla. Per inkubacinį periodą užsikrėtę asmenys iki pirmųjų ligos požymių (čiaudulys, kosulys, vėmimas, viduriavimas) neužkrečiami. 

Kaip ši liga gydoma? Ar įmanoma nuo jos apsisaugoti?

Nuo šios ligos skiepų nėra, taip pat nėra šiai ligai pritaikyto specialaus gydymo. EHK valdoma šiomis priemonėmis:

• ankstyvas sergančiojo aptikimas, izoliavimas, simptominis gydymas;
•  griežtos infekcijų kontrolės priemonės;
• tinkama personalo apsauga ir elgesys;
• savalaikis sąlytį turėjusių asmenų atsekimas ir stebėjimas.

Kaip Ebolos virusas nustatomas?

EHK gali būti patvirtinta atlikus specialius laboratorinius kraujo tyrimus. Tačiau jie vykdomi ne kiekvienoje laboratorijoje. Ebolos virusas – labai pavojingas, todėl tyrimai atliekami laboratorijose, kurios atitinka griežtus biologinės saugos reikalavimus. Šį virusą kraujyje nustatyti galima tik esant minėtiems ligos požymiams. Nustatyti laboratoriniais tyrimais užsikrėtusius asmenis iki ligos požymių pasireiškimo neįmanoma.

Ar saugu keliauti Ebolos viruso protrūkių metu?

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikoje, susirgimų skaičiaus didėjimą ir paveiktų teritorijų plėtimąsi, PSO paskelbė nepaprastą ir grėsmingą visuomenės sveikatai situaciją bei ragino atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebolos viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis: Liberiją, Nigeriją, Siera Leonę, Gvinėją. Tačiau šis nurodymas gali būti koreguojamas priklausomai nuo situacijos. Asmenų, keliaujančių į teritorijas, kuriose plinta susirgimai EHK, užsikrėtimo rizika PSO vertinama kaip labai maža, nes šio viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui įvyksta tik tiesioginio sąlyčio būdu su sergančiojo asmens. 

Kaip ruošiamasi šio viruso galimam patekimui į Lietuvą?

Mūsų šalyje vadovaujamasi infekcijų kontrolės priemonių gairėmis, kurios parengtos pagal PSO laikinąsias gaires „Infekcijų prevencija ir kontrolė sveikatos priežiūros įstaigose, įtarus ar patvirtinus filovirusų sukeltas hemoragines karštliges“. Jose aptariama, kokių priemonių reikia imtis įtarus ligą, kaip transportuoti, apžiūrėti, atlikti diagnostines ir gydomąsias procedūras tokiems pacientams, kaip juos bei jų šeimos narius izoliuoti ir pan.

Visose įstaigose medicinos personalas yra mokomas ir informuojamas. Užsikrėtimo ligonio krauju arba kūno skysčiais profilaktikai labai svarbu saugiai atlikti invazines procedūras, kruopščiai valyti ir dezinfekuoti aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršius, saugiai šalinti medicinines atliekas ir tvarkyti skalbinius. Taip pat labai svarbu saugiai elgtis su įtariamųjų sergant ir sergančiųjų EHK klinikine medžiaga laboratorijose; saugiai tvarkyti lavonus per skrodimą, paruošiant palaikus laidojimui. Visi sveikatos priežiūros darbuotojai ir pagalbinis personalas, atliekantis tokius darbus, privalo naudoti asmenines apsaugos priemones, reglamentuotas norminiuose dokumentuose ir nurodomas PSO.

Įdomu

Ebolos hemoraginė karšligė atrasta 1976 m. Virusas pavadintas pagal Ebolos upę Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalia kurios gydytojas Ngojus Mušola užregistravo pirmąjį ligos protrūkį. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebolos virusai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms. Šiemet užregistruotas didžiausias Ebolos karštligės protrūkis. Nuo epidemijos pradžios virusu užsikrėtė daugiau nei 8 900 žmonių, per 4 400 jų mirė.

Anot PSO, jau šių metų gruodį Vakarų Afrikoje per savaitę bus nustatoma 5 000–10 000 naujų Ebolos viruso atvejų. Šiuo metu per savaitę užregistruojama apie 1 000 naujų Ebolos karštligės atvejų. Iki šiol Ebolos virusas patvirtintas dviejose Europos šalyse – Ispanijoje ir Norvegijoje. Ebolos virusas paveikia ląsteles ir migruoja po visą organizmą, sutrikdydamas organus ir priversdamas ligonį stipriai nukraujuoti.

Kovai su šiuo virusu 25 mln. dolerių paaukojo „Facebook“ įkūrėjas Markʼas Zuckerbergʼas su žmona. Yra ir tokių žmonių, kurie iš minėto viruso bando pasipelnyti. Jonʼas Schultzʼas unikalų interneto adresą ebola.com nusipirko dar 2008 m., kurį dabar su verslo partneriu Chrisʼu Hoodʼu nori parduoti už 150 000 dolerių.