Apie ligas

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu – vienas svarbiausių metodų vaisiaus raidai stebėti

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu – vienas svarbiausių metodų vaisiaus raidai stebėti

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų – tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei. Plačiau apie šį tyrimą bei ką svarbu žinoti nėštumo metu pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris-ginekologas Saulius Čigriejus.

„Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, todėl prireikus, ultragarsinis tyrimas pacientei gali būti atliekamas ir dažniau.

Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart – 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia“, – pasakoja S. Čigriejus.

Jis pratęsia, jog tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Jei nėštumas daugiavaisis, pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinės patikros metu nustatoma, ar kiekvienas vaisius turi atskirą chorioną ir amnioną, įvertinamas jo dydis bei nustatoma galima gimdymo termino data.

Svarbus tiek vaisiui, tiek mamai

Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. Vis dėlto, jis gali būti atliekamas ir transvaginaliniu būdu, kai specialios formos daviklis įvedamas į makštį, pavyzdžiui, jeigu nėštumas dar mažas, o tiriant per pilvo sienelę nematomas aiškus vaizdas; taip pat jeigu dėl tam tikrų pakitimų papildomai reikia įvertinti ir gimdos kaklelio būklę.

„Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas – placenta ir jos prisitvirtinimas. Jeigu ji yra per žemai, gali grėsti atšokimai, lemiantys kraujavimą nėštumo metu ir nepakankamą vaisiaus mitybą“, – dalinasi gydytojas akušeris-ginekologas.

Jis akcentuoja, jog nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis – tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką. Vaisiaus vandenys, jų kiekis taip pat suteikia daug naudingos informacijos apie vaisių, todėl tyrimus verta atlikti tokiu dažnumu, kokį nurodo nėštumą prižiūrintis gydytojas.

„Mūsų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui“, – apie ne tik džiaugsmą keliančius vizitus pasakoja S. Čigriejus.

Berniukas ar mergaitė?

Nors daugelis būsimų tėvelių nori kuo anksčiau sužinoti vaisiaus lytį, gydytojas akušeris-ginekologas pažymi, jog kartais tai – sudėtinga užduotis.

„Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis“, – pasakoja S. Čigriejus.

Pastojau – kas dabar?

Nėštumas yra tarsi ženklas, jog moteriai atėjo laikas dar daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir gerovei, kad jis praeitų sklandžiai ir visi galėtų džiaugtis sveiku vaikeliu.

„Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius – vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių – beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Reikėtų vengti streso ir sunkaus fizinio ar kenksmingo darbo – pradėkite galvoti ne tik apie save, bet ir apie būsimą gyvybę bei ką jai norite suteikti“, – primena „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas akušeris-ginekologas.

Jis taip pat akcentuoja, jog pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas – vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus – užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus. Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims. Visoms kitoms geriausia planuoti vizitą pas savo gydytoją iškart įtarus, jog laukiasi.

„Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką – iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą – mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus“, – teigia S. Čigriejus.