Storosios žarnos vėžys – sunkiai pastebima liga

Storosios žarnos vėžys – sunkiai pastebima liga

Vėžys – klastinga liga. Viena iš jo klastingiausių formų– tai storosios žarnos vėžys, kurį gana ilgą laiką būna besimptomė, todėl būtina nustatyti kuo anksčiau – kol dar nėra simptomų, sako Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Valdimaras Svalbonas.

Prevencinė programa – geriausias būdas apsisaugoti

Savaime aišku, kad geriausia bet kurią ligą diagnozuoti kuo anksčiau – gydymas daug efektingesnis. Bet kuris asmuo gali pasidaryti tyrimus, kurie parodo, ar žmogus serga šia liga. Tokius tyrimus atlikti nukreipia šeimos gydytojai.

„Vėžys storosios žarnos gleivinėje yra tuo pavojingas, kad pirmieji simptomai – nedidelis kraujavimas nėra net pastebimas. Tačiau yra specialūs tyrimai, kuriais galima žmogaus išmatose tokį kraujavimą nustatyti. O tai jau yra priežastis tirti žarną ir apžiūrėti endoskopu, nustatyti mikrokraujavimo priežastį“, – sako gydytojas V. Svalbonas.

Gastroenterologas pažymi, kad kraujavimas gali atsirasti nebūtinai dėl storosios žarnos vėžio, bet ir dėl išsiplėtusių hemoroidų, divertikulo (atsiradę maišeliai storojoje žarnoje), įvairių uždegimų, polipų. „Tačiau jei rasti didesni nei dviejų centimetrų polipai, tai reiškia, kad yra iki 10 proc. jų suvėžėjimo tikimybė. Kartais tik polipų viršūnėlėse randama vėžinių ląstelių. Šiuo metu galima atlikti endoskopines procedūras ir tiesiog pašalinti tokius polipus“, – aiškina V. Svalbonas.

Prevenciniai tyrimai labai svarbūs

Tad kas kiek laiko reikėtų tokius tyrimus daryti? Prevencinė programa numatyta 50–70 metų amžiaus žmonėms, jie priskiriami didžiausios rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu grupei, todėl jie pagal valstybės finansuojamą programą turi nemokamai pasidaryti išmatų tyrimą kas dvejus metus. Tai organizuoja ir atlieka šeimos gydytojai.

Tačiau tyrimą galima atlikti ir jaunesniems ar vyresniems asmenims, jei yra didesnė rizika susirgti, pagaliau tai galima ir dažniau patikrinti.

V. Svalbonas sako, kad toks tyrimas nėra itin brangus, bet ganėtinai informatyvus. Planuojama atlikti naujos rūšies išmatų tyrimus, kurie iš išmatų mėginio parodo žarnos vėžio išskiriamas baltymines medžiagas. Šio tyrimo rezultatai dar tikslesni.

Taip pat gydytojas V. Svalbonas pastebi, kad nereikėtų pasiduoti komercinėms reklamoms ir daryti veninio kraujo tyrimus vėžio žymenims. Jie yra netikslūs.

„Šie venos kraujo tyrimai naudojami, kai žmogui vėžys jau buvo diagnozuotas, kai buvo taikytas gydymas, Tokie žymenų tyrimai skirti stebėti, ar liga neprogresuoja. Taigi tradicinis tyrimas, ar nėra kraujo išmatose, bei minėtas naujasis testas gali nustatyti, ar kokie nors procesai yra prasidėję storojoje žarnoje“, – sako V. Svalbonas.

Kolonoskopija – skausmingas tyrimas

Taigi nustačius, kad paciento išmatose yra kraujo, atliekamas storosios žarnos tyrimas –kolonoskopija, tai yra, į žarną įvedamas lankstus endoskopas, kuriuo galima apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, ją įvertinti ir radus pakitimų paimti mėginius mikroskopijai.

„Toks tyrimas dažnai yra skausmingas, – pripažįsta gydytojas: – Žarna nėra tiesus vamzdis, tad aparatui slenkant pro žarnos kilpas, reikia specialių manipuliacijų: ir orą pūsti, ir patempti, ir patraukti, ir pasukti. Pasitaiko, kad šį tyrimą tenka ir nutraukti dėl stipraus skausmo, nors prieš tai ir buvo suleisti nuskausminamieji ar taikyta sedacija (slopinimas).“

Todėl kolonoskopiją geriausia atlikti bendrinėje nejautroje: žmogus užmiega, o atsibudęs po tyrimo tik paklausia – kas čia buvo.

Pasiruošimas kolonoskopijai labai svarbus

Tokiam tyrimui itin svarbus pasiruošimas – jeigu storoji žarna netinkamai paruošta, tyrimas gali būti neinformatyvus ir jį gali tekti pakartoti.

Pacientui pasiruošti kolonoskopijai padeda specialistai – gydytojas arba slaugytoja. Jie detaliai paaiškina, kaip paskirtus preparatus, kurie sukelia viduriavimą, reikia išgerti iš vakaro ar anksti ryte. Pasiruošimas kolonoskopijai yra individualus – kiekvienam žmogui skirtingas. Vienam reikia ruoštis vieną, kitam – dvi ar tris dienas.

„Būtina griežtai laikytis specialistų ir to preparato aprašo nurodymų, nes kitaip viskas bus perniek“, – aiškina V. Svalbonas.

Gydytojas teigimu, deja, neretai pasitaiko netinkamai pasiruošusių, nukenčia tyrimo tikslumas.

Storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai

Gydytojas V. Svalbonas sako, kad yra nemažai rizikos veiksnių susirgti storosios žarnos vėžiu. Vienas jų – paveldimumas arba uždegimas, ypač jeigu šeimoje buvo sirgusiųjų ar net mirusiųjų nuo šios ligos jauname – iki 50 metų amžiuje.

„Gali būti paveldima, pavyzdžiui, storosios žarnos polipozė, kai jauno žmogaus žarnoje susiformuoja ne šimtai, bet tūkstančiai polipų. Tokia storoji žarna tiesiog visa pašalinama dar nesusirgus vėžiu. O to paciento visi artimieji pagal tam tikrą programą tikrinami, ar ir jiems nėra polipozės. Gerai, kad tai nėra dažnas susirgimas“, – sako gydytojas.

Apskritai, jeigu gydytojai pastebi, kad žmogaus organizmas turi polinkį polipams, jam tyrimai atliekami dažniau, o didesni polipai iškart pašalinami.

„Paskutiniu metu įrodyta, kad žmonės, kurie mėgta raudoną mėsą, rūkytus gaminius gali dažniau susirgti storosios žarnos arba kasos vėžiu. Todėl jiems patariame keisti savo mitybą“, – sako V. Svalbonas.

Kiti veiksniai: senėjimas, silpnėjantis imunitetas, įvairios žarnyno ligos – opinis kolitas, Krono liga, bei žalingi įpročiai.

„Jeigu žmogus nuolat patiria didelį stresą, o ypač jei jis tampa lėtiniu, organizmo atsparumas sumažėja, tai atsiranda didesnė tikimybė susirgti bet kurios lokalizacijos vėžiu, nebūtinai storosios žarnos“, – primena gydytojas.

Storosios žarnos vėžio požymiai

Tad kada žmogus turėtų sunerimti, kad gali susirgti storosios žarnos vėžiu?

Pirmiausia jis gali pastebėti kraują išmatose ir tokiu atveju turėtų skubiai kreiptis į gydytojus.

Kiti iš požymių: pradėję nei iš šio nei iš to užkietėti viduriai, sutrikęs žarnos praeinamumas, kai žmogus pradeda pilve jausti diskomfortą – pūtimą, nemalonų pilnumą. Atsirandusi mažakraujystė. Tai jau yra klinikiniai storosios žarnos vėžio požymiai.

„Tačiau gali ilgai ir nebūti jokių simptomų. Todėl pasitaiko, kad pas gydytojus žmonės atvyksta, kai storosios žarnos vėžys jau būna išplitęs į kepenis ir kitus organus ir kai medicina jau bejėgė. Todėl būtina pasinaudoti finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda šią klastingą ligą nustatyti kuo anksčiau – pirmoje ar antroje stadijoje, kai galima sėkmingai storosios žarnos vėžį išgydyti praktiškai be jokių pasekmių“, – sako Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas V. Svalbonas.

Kalbėjosi Akvilė PUŠINSKAITĖ