Apie ligas

Mityba nėra panacėja nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Mityba nėra panacėja nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Prieš penkerius metus šios sistemos ligos sudarė beveik pusę vyrų ir daugiau nei pusę moterų mirties priežasčių. Deja, neretai dėl tokios gyvenimo baigties atsakingi patys žmonės. Pasak „Kardiolitos klinikų“ gydytojos kardiologės Giedrės Balčiūnaitės, visuomet reikia prisiminti, kad širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą.

Lietuvoje atitinkamai buvo 54,6, o ES – 46 šimtui tūkstančių gyventojų.
Apmaudu, tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių negu nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių.Tačiau „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė sako, kad užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio nširdies ir kraujagyslių ligų bei prailginti žmonių gyvenimą. Tam tereikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti.

„Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, kad vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – visiems žinomas, bet dažnai pamirštamas tiesas primena gydytoja kardiologė.

Įtakos turi ir paveldėjimas, ir gyvensena

Tiesa, kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ar genetinis paveldimumas nekinta. Todėl žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų pirmine arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, persirgusių miokardo infarktu ar insultu, ypač jauname amžiuje, taip pat turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Dabar atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant surasti genus, atsakingus už įvairių ligų, taip pat – ir širdies bei kraujagyslių, pasireiškimą. Deja, dar anksti teigti, kiek įtakos turi paveldimumas, o kiek netinkamas gyvenimo būdas ir blogi įpročiai šeimoje “, – pastebi G. Balčiūnaitė.

Nepaisant tam tikrų rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, turime nepamiršti, kad daugeliu atvejų patys nulemiame savo sveikatos būklę. „Galime iš savo gyvensenos paš nalinti tokius rizikos veiksnius kaip netinkamą mitybą, rūkymą, stresą ir kitus psichosocialinius faktorius, pasyvų gyvenimo būdą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, pilvinį nutukimą ar padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jie visi kartu didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako „Kardiolitos klinikų“ specialistė.

Mokslininkai jau įrodė, kad gyvenimo būdo pakeitimas ir rizikos faktorių sumažinimas sumažina tikimybę atsirasti, progresuoti bei kliniškai pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligoms.

Mityba svarbi, bet negali pakeisti vaistų

Kalbant apie sveiką gyvenseną, turime daug dėmesio skirti mitybai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė pataria atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir stengtis sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. „Reikėtų rinktis liesą mėsą – paukštieną, triušieną, liesesnius pieno nproduktus. Nors Pasaulinės sveikatos organizacija dėl pastarųjų vienareikšmiškos nuomonės nebeturi. Patartina vengti riebių padažų, riebaluose paruoštų patiekalų. Patiekalai turėtų būti ruošiami verdant arba troškinant. Svarbu valgyti maisto, turinčio daug skaidulų: daržovių, vaisių, košių. Taip pat bent porą kartų per savaitę reikėtų valgyti žuvies. Cukraus ir druskos reikėtų vartoti kuo mažiau, ypač jeigu yra padidėjęs kraujo spaudimas, diagnozuotas cukrinis diabetas“, – sveikos mitybos taisykles primena gydytoja kardiologė.

Tiesa, nors vis kalbama apie tai, kaip vieno ar kito produkto vartojimas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, G. Balčiūnaitė sako, kad neretai tokios kalbos – labai abejotinos. Todėl šiukštu negalima galvoti, kad tai – panacėja nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Moksliškai nėra įrodyta, kad tam tikrų produktų vartojimas gali sumažinti širdies ligų riziką. Jei jūsų cholesterolio koncentracija padidėjusi ženkliai ar turite kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidintą kraujo spaudimą ar rūkote, nereikėtų pasitikėti vien liaudiškomis priemonėmis ir tikėti stebuklinga įvairių maisto produktų galia.

Teigiamas poveikis galimas, bet, ko gero, to nepakaks, ir reikiamo rezultato be vaistų nepasieksite“, – akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ specialistė.
Pasak gydytojos kardiologės G. Balčiūnaitės apskritai nereikėtų laikytis konkrečios savo susigalvotos dietos, o tiesiog sveikai maitintis. „Pats žodis „dieta“ neretai žmonėms asocijuojasi su kraštutiniais savęs ribojimais, daugelio įprastų produktų atsisakymu, nuolatiniu alkio pojūčiu ar netgi tam tikra kančia. Savęs kankinti tikrai nereikia. Nežinantiems nuo ko pradėti, patariu tiesiog prisilaikyti Europos kardiologų draugijos sveikos mitybos nurodymų“, – pataria medikė.

Paklausite, kokios jos? Sočiosios nriebalų rūgštys turi sudaryti ne daugiau nei dešimtadalį visos gaunamos energijos, jas reikėtų keisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Transnesočiosios riebalų rūgštys – ne daugiau vieno procento visos gaunamos energijos. Per dieną reikėtų suvalgyti tik penkis gramus druskos ir bent tris daržoves bei du šimtus gramų vaisių. Žuvį valgykite du kartus per savaitę, vieną iš šių kartų rinkitės riebią žuvį, pavyzdžiu lašišą ar silkę.

Būtina mesti rūkyti

Ne mažiau negu riebus maistas ir pasyvus gyvenimo būdas širdžiai kenkia ir rūkymas – tiek aktyvus, tiek pasyvus. Šis žalingas įprotis laikomas veiksniu, lemiančiu klastingos lėtinės arterijų sienelės ligos – aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą.

„Visiškas rūkymo atsisakymas yra pats efektyviausias profilaktikos būdas. Netinka tiesiog sumažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi npriklausomybė yra tiek psichologinė, tiek fizinė, tai ir priklausomybės gydymo metodų yra įvairių: nuo žmogaus savikontrolės, psichinės terapijos iki nikotino pakaitinės terapijos. Mesti rūkyti žmonės gali bandyti patys arba kreiptis į savo šeimos gydytojus. Lietuvoje yra specialūs kabinetai, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai, galintys padėti pacientams mesti rūkyti, skirdami ne tik mokomąją medžiagą, bet ir gydymą vaistais“, – pataria gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė.

Nedelskite, kreipkitės jau dabar

Specialistė taip pat primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa. Pagal šią programą visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų turi teisę kartą per metus kreiptis į šeimos gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento duomenis ir kraujo tyrimo rezultatus, identifikuoja pacientus turinčius didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje. Tokie pacientai yra nukreipiami į specializuotus centrus išsamesniems tyrimams. Reiktų pabrėžti, kad visas šis ištyrimas yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl pacientui nieko papildomai nekainuoja.

Pacientas priskiriamas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jeigu jo būklė atitinka bent tris iš šių kriterijų:

  • vyrų liemens apimtis ne mažesnė nei 102 cm, moterų atitinkamai – 88 cm;
  • serumo trigliceridai ne mažiau 1,7 mmol/l;
  • didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų didesnis nei 1,03 mmol/l, moterų atitinkamai – 1,29 mmol/l;
  • arterinis kraujospūdis: sistolinis ne mažesnis nei 130 mmHg arba diastolinis ne mažesnis nei 85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus;
  • gliukozės koncentracija nkraujo plazmoje nevalgius ne mažesnė nei 5,6 mmol/l.