Jei pučia pilvą pavalgius
Daug virškinimo ligų pasireiškia pilvo pūtimu. Tai gali būti lėtinis kasos uždegimas, funkcinės žarnų ligos pasireiškiančios dispepsija. Bet dauguma iš jų nėra sveikatai pavojingos. Aš norėčiau pakalbėti apie gluteninę enteropatiją, dar kitaip vadinama celiakija, netropine spru, idiopatine steatorėja (tuštinimąsi riebiomis išmatomis).
Lotyniškai coeliakia, graikiškai koiliakos reiškia „sergantis žarnų liga“, o olandų kalbos žodis sprue – puta.
Tai – liga, kurią sukelia rugių, kviečių, miežių ir avižų grūduose esantys baltymas gliuteninas (jis priskiriamas natūraliems maisto toksinams). Tai nuolatinis žarnų nepakantumas kai kuriems grūdinių kultūrų baltymams, kurie genetinį polinkį turintiems žmonėms pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, pasireiškia malabsorbcijos sindromu, histologiškai nustatomas plonosios žarnos pradinių dalių pažeidimas, išnyksta nevartojant gliuteno.
Kaip pasireiškia ši liga?
Išreikštos ligos atveju po valgio praėjus apie 1 valandai atsiranda pilvo pūtimas, gausus dvokiančių dujų pasišalinimas ir viduriavimas skystu, dvokiančiu, putotu turiniu ar riebiomis išmatomis. Dėl nuolatinio viduriavimo organizmas neįsisavina daug reikalingų mineralų, maistinių, medžiagų, vitaminų, baltymų vadinamu malabsorbcijos sindromu (pasireiškia mažakraujyste, hipoproteinemija, savaiminiais kaulų lūžimais, dantų emalio pažeidimu, sutrikusiu dantų dygimu, traukuliais).
Mažasimptomės ir latentinės ligos formos, kurios kliniškai nenustatomos pasireiškia dažniausiai neaiškios kilmės mažakraujyste, kaulų išretėjimo, nevaisingumu, navikais dėl neaiškios priežasties.
Sergant šia liga gali varginti nuovargis, silpnumas, negalavimas, energijos trūkumai. Priepuolinis stiprus skausmas gali būti klaidingai vertinamas kaip dirglios žarnos sindromas. Trečdaliui ligonių būna anoreksija, šleikštulys, vėmimas, dešimtadaliui – aftozinių burnos gleivinės išopėjimų dėl jautrumo gliutenui, taip pat gali būti liežuvio uždegimas.
Paplitimas
Dauguma celiakijos atvejų nustatoma brandaus amžiaus žmonėms. Literatūroje nurodomas kliniškai nustatytų atvejų paplitimo dažnis labai įvairus – apie 1:1200 Jungtinėje Karalystėje ir 1:300 Vakarų Airijoje. Kiek sergančių šia liga Lietuvoje, epidemiologinių duomenų dar nėra. Liga galimai pasitaiko dažniau, bet dėl slaptų ar mažasimptomių formų ji nediagnozuojama.
Kaip diagnozuojama ši klastinga liga?
Visų pirma, kruopštus paciento apklausimas. Pacientas išsako pilvo pūtimo po valgio, viduriavimo ir gausaus dujų išsiskyrimo simptomus. Antra – skyrimas griežtos dietos neturinčios lietuviškų grūdų, ir pagerėjimas jos laikantis, kaip klinikinis, taip ir morfologinis. Nors kartais ir laikantis dietos pagerėjimo nestebima. Todėl tiksliausia diagnozė nustatoma paėmus plonosios žarnos gabalėlius ištirti histologiškai atliekant gastroskopiją. Bei endomiziumo (EmA), gliadino (AGA) ir retikulino (ARA) IgA klasės antikūnų nustatymas kraujyje.
Kodėl svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti ne tik išreikštos klinikos celiakija, bet ir ne taip aiškiai kliniškai išreikštas ligos formas, nes šie pacientai turi didesnę vėlyvųjų komplikacijų (anemijos, osteoporozės, nevaisingumo, navikų) riziką.
Gydymas
Negydoma sunki celiakija baigiasi mirtimi.
Gydymui skiriam griežta agliuteninė dieta. Gydymo pradžioje, kol bus gautas pagerėjimas, neskiriama pieno produktų. Iš dietos išimami visi Lietuvoje augantys grūdai – rugiai, kviečiai, miežiai, net ir avižos (duona, pyrago gaminiai, sausainiai, makaronai, miltiniai produktai). Vietoj jų vartojamos kruopos – ryžiai, grikiai, sora, soja. Taip pat bananai.
Jei Jus vargina pilvo pūtimas, nustatyti ligą padeda greitas kraujo testas – IgA klasės antikūnų nustatymas kraujuje bei gastroenterologo konsultacija.
Straipsnį paruošė gydytojas gastroenterologas Olegas Stungys
