Alergijoms gydyti – pažangūs metodai

Alergijos – viena sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje. Teigiama, kad po keliolikos metų Europoje kuria nors alergijos forma sirgs net pusė jos gyventojų. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Alergologijos ir klinikinės imunologijos centro gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Tomo Slomskio, alerginių ligų daugėja ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Tačiau su gydytojo alergologo pagalba šios ligos gali būti suvaldytos ar net išgydytos.

Alergenai į organizmą gali patekti įvairiai – su maistu, oru į plaučius, ją gali sukelti kontaktas su kokia nors medžiaga ar vabzdžio įgėlimas. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis teigia, kad ligą ir alergijos sukėlėją nustatyti arba įtarti pirmiausia padeda pokalbis su pacientu.

„Atėję pacientai kartais sako, kad jiems kelerius metus iš eilės pavasarį atsiranda tam tikri simptomai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pacientui pasireiškia alergija, žydint augalams. Nes yra tam tikras ryšys – sezoniškumas ir kontaktas su alergenu. Todėl paciento išklausinėjimas gali padėti identifikuoti alergiją sukėlusį objektą“, – pasakoja T. Slomskis.

Po pokalbio su pacientu seka tyrimai – gali būti atliekamas odos dūrio mėginys, alergenų kraujo tyrimai, siekiant identifikuoti greitojo tipo alergiją, arba pleistrai su alergenais, kurie padeda diagnozuoti lėtojo tipo alergiją. Pasak gydytojo, kartais nutinka ir taip, kad alergeno identifikuoti nepavyksta, tačiau tokiu atveju išeitis taip pat yra, tiesiog reikia konsultuotis su gydytoju.

„Jeigu žmogus yra alergiškas kažkokiam labai retam alergenui, gali būti, kad jis alergijos simptomus jaus, bet alergeno identifikuoti nepavyks. Gali būti ir pseudoalerginės arba netikros alerginės reakcijos, kada simptomai yra panašūs, bet mechanizmas yra kitoks – jame nedalyvauja imuninė sistema. Bet tokiems pacientams vis tiek skiriame specialų gydymą, tam kad nuslopintų tuos simptomus ir pagerintų žmonių gyvenimo kokybę“, – nuramina specialistas.

Gali kilti grėsmė gyvybei

Alergijos simptomų gali būti įvairių – nuo niežulio ir odos bėrimo iki kosulio, nosies užgulimo, slogos ar net dusulio. Daugumai žmonių pasireiškia vietinės alerginės reakcijos. Pavyzdžiui, įgėlus vabzdžiui pradeda niežtėti, įgėlimo vieta patinsta, nes vabzdys po žmogaus oda suleidžia nuodų ir atsiranda toksinis, dirginantis poveikis. Tačiau pati pavojingiausia reakcija – anafilaksinis šokas – gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei.

„Ši reakcija yra staigiai atsirandanti ir ūmi, todėl ji pavojinga gyvybei. Ištikus anafilaksiniam šokui reikia veikti nedelsiant – kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, užtikrinti gyvybines žmogaus funkcijas ir kviesti greitąją pagalbą. Pirmasis vaistas ištikus šokui – adrenalinas. Šiais laikais yra įvairiausių priemonių, pavyzdžiui, iš karto užtaisytų ir paruoštų naudojimui adrenalino injektorių. Tokie prietaisai patogūs naudoti ir pačiam pacientui“, – kalba specialistas.

Esant lengvesnei alerginei reakcijai taip pat vertėtų kreiptis į gydytojus. Jeigu pacientas jaučia tokius simptomus kaip dažnai atsirandantis ar ilgai besitęsiantis peršalimas, arba jeigu jis žino, kad šeimoje kažkas turi panašių simptomų, jie kartojasi dėsningai ir tuo pačiu metu, tuomet reiktų kreiptis į gydytoją alergologą ir pasikonsultuoti. Pasak Tomo Slomskio, yra visas arsenalas medikamentų, galinčių palengvinti alergijos simptomus.

„Jei žmogų vargina labai stiprus niežulys, mes jam galime duoti niežulį slopinančio tepalo. Jei niežulys pasireiškia visame kūne – vaistų nuo alergijos. Šienligės sukeltą nosies niežulį galima gydyti tabletėmis ar purškiamais į nosį vaistais. Viskas priklauso nuo to, kokiais simptomais alergija pasireiškia. Kankinant alergijai žiedadulkėms, nsimptominį gydymą galima pradėti iki žydėjimo sezono – tuomet alerginiai simptomai gali būti lengvesni ar jų gali neatsirasti visai“, – pasakoja T. Slomskis.

Imunoterapija: naujas ir pažangus gydymo metodas

Kai kuriais atvejais gydytojai gali padėti alergijos atsikratyti visiškai. Vienas modernesnių ir pažangesnių alergijos gydymo metodų – imunoterapija. Šis gydymas gali būti taikomas įvairaus amžiaus pacientams – poliežuvinę imunoterapiją galima taikyti jau nuo 3 metų amžiaus. Šio gydymo trukmė yra labai individuali. Mažiausiai gydymas taikomas trejus metus, ilgiausiai – penkerius metus. Tačiau tiek dėl gydymo trukmės, tiek ir dėl to, ar paciento būklė yra tinkama taikyti imunoterapiją, sprendžia gydytojas alergologas.

„Prieš pradedant taikyti gydymą yra atliekami tyrimai, išsiaiškinami simptomai ir identifikuojamas alergenas. Ne visais atvejais galime taikyti imunoterapiją. Pavyzdžiui, jeigu pacientui pasireiškia labai sunki ir nekontroliuojama astma, šis gydymas gali būti netaikomas, nes skyrus alergeną būklė gali šiek tiek pablogėti.

Autoimuninių ar imunodeficito ligų atvejų gydymas taip pat gali būti netaikomas, nes visuomet reikia pasverti naudos ir žalos santykį pacientui“, – pasakoja T. Slomskis.
Kol kas šis metodas leidžia gydyti alergijas, pasireiškiančias alergine sloga – šienligę, namų dulkių erkių, kačių ar šunų sukeltas alergijas.

„Gydymo principas paprastas – skiriamas geriamas vaistas ar injekcija su mažomis alergeno dozėmis. Vėliau tas dozes didiname ir taip išvystome toleranciją tam tikram alergenui. Organizmui prie jo pripratus, imuninė sistema nebesipriešina ir žmogus alergijos simptomų nebejaučia“, – kalba Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Alergologijos ir klinikinės imunologijos centro gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis.